Visagino lenkų bendruomenės tautinis kostiumas
Pagal 2021 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenis, mūsų savivaldybėje gyveno 19 446 žmonės, iš kurių 10,15 proc. deklaravo save lenkais.
Visagine gyvena lenkai, atvykę ne tik iš įvairių Lietuvos kampelių, bet ir iš Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Rusijos. Visus juos vienija Visagino lenkų bendruomenė ir jos pagrindu sukurtas lenkų dainos ir šokio kolektyvas „Tumelianka“, kuris kruopščiai saugo savo tautos tradicijas, įskaitant ir nacionalinius lenkų kostiumus.
Lenkija skirstoma į 16 regionų ir kiekvienas regionas turi savo ypatybes aprangoje.
Etnografai ir istorikai skaičiuoja apie 60 skirtingų Lenkijos sričių kostiumų, jie skiriasi spalva, audiniu, kirpimu, ornamentais ir puošmenimis.
Kitos tautos ir kultūra, tokių kaip Vokietija, Čekija, Rusija, Lietuva, dėl istorinių priežasčių, turėjo įtakos, tačiau Lenkija sugebėjo išsaugoti nacionalinio kostiumo savitumą. Kartu su tuo kostiumų turtingumui turėjo įtakos ir regionų ekonomika – kuo turtingesnis regionas, tuo turtingesnis ir kostiumas.
Patys Lenkai tautinį kostiumą iš Krokuvos laiko gražiausiu, gausiausiu ir įvairiausiu. Be to, būtent šis kostiumas tapo kovos už nacionalinę laisvę simboliu.
Valstiečiai, dalyvavę Tado Kosciuškos sukilime, kurie kovojo už Lenkijos išlaisvinimą ir laimėjo, buvo apsirengę krokuvos nacionaliniais kostiumais.
Pasak Visagino lenkų bendruomenės vadovo Zygfrido Binkevič, „Tumeliankos“ kolektyvo nariai apsirengę, ko gero, vienu gražiausiu lenkų kostiumu – krokuvos ir lovičiaus.
„Krokuvos kostiumai – tai pietų Lenkija, tai kalniečiai, o lovičius – vidurinė Lenkijos dalis (miestas Loviczas yra netoli Varšuvos, Lodzės ir Mazovijos vaivadijų pasienyje. Red.). Krokuvos – iš karto krenta į akis povų plunksnomis, kuriomis puoštos vyrų skrybėlės.
Lovičiaus skiriasi nuo kitų tuo, kad viskas jame siūta iš natūralaus vilnos audinio, austo įvairių spalvų juostelėmis – nuo plačių raudonų iki plonų atskirų juostelių ar spindulių derinio oranžininiame fone su žaliomis juostelėmis, praturtintomis kinavarais, baltais ir violetiniais“, – pasakoja Zygfrid Binkevič.
Moteriškas lovičiaus kostiumas yra labai sunkus ir sveria 7–8 kg. Jis susideda iš daugybės drabužių: marškinių, sijono, pasijonio, antpečio, prijuostės ir liemenės.
Sijono apačioje yra plati aksominė juosta, ant kurios išsiuvinėti gėlės. Tradiciniam sijonui reikia 5–6 metrų audinio.
Moteriški marškiniai siuvami iš namuose austo balto lino arba medvilnės ir gausiai puošti siuviniais. Rankovės su klostėmis (specialiais įdėklais, kad būtų patogiau judėti rankomis. Red.) ir manžetėmis. Marškiniai gausiai išsiuvinėti siuviniais.
Vyriško lovickio kostiumo pagrindas – lininiai arba medvilniniai marškiniai (belunka), puošti siuviniais. Jie dėvi juodą liemenę (leibik), kaftaną iš tamsiai mėlyno audinio su raudona apdaila (bet gali būti ir balto lino), ilgą spalvotą juostelėmis austą diržą. Ryškiausia vyriško garderobo detalė – oranžinės plačios kelnės su spalvotais dryžiais. Vyrai taip pat išsiskiria ant galvos uždėta juoda veltinio kepure, viršuje siaurėjančia ir papuošta kaspinais, gėlėmis ir karoliukais.
Krokuvos kostiumai yra labai spalvingi, ypač ryškūs moteriški sijonai bei būtina balta prijuostė. Prijuostės yra plačios, dengiančios šonus, bet trumpesnės už sijoną. Jos siuvamos iš balto tiulio (gipiūro) ir puoštos nėriniais bei raukiniais.
Moteriški marškiniai būna dviejų rūšių: vienuose iškirptė susitraukia juostele ir puošiama siuviniu, kituose – apykakle, puošta nėriniais. Moteriškas korsetas apačioje puoštas klostėmis ovalios arba trapecinės formos. Korsetus papildo trumpi, gausiai išsiuvinėti aukso siūlu, juostele, ir įvairiaspalviais karoliukais kaftanai, vadinamais katanais.
Moteriškas galvos apdangalas, jei tai netekėjusios moterys, yra gėlių vainikas. Paprastai tai tvirtas apvadas, ant kurio pritvirtinta vešli dirbtinių gėlių ir juostelių puokštė. O ištekėjusios moterys rišasi gausiai gėlėmis margintas skaras.
Dar viena vyriškų kostiumų išskirtinė savybė – raudonai-baltai juostuotos kelnės. Jos visada labai krenta į akis. Kaftanas mėlynas, bet yra variantų, kai jis būna baltas. Vyriškas kaftanas taip pat puoštas kutais. Vyras būtinai turi apsijuosti baltą diržą.
Originalioje versijoje jis turi būti odinis, su pritvirtintomis metalinėmis plokštelėmis, kurios skamba einant. Ir būtinai turi būti kepurė. Kepurė – konfederatė, taip vadinama nuo Kostiuškos laikų, puošta povo plunksnomis ir būtinai įvairiaspalvėmis juostelėmis.
Tiek moterys, tiek vyrai avi odinius, raudonos arba juodos spalvos, batus, tačiau daugumoje regionų daugiausia avimi juodi batai.
Mūsų pašnekovas taip pat papasakojo apie lenkų kobet (gražuolė lenkų kalba) nacionalinius papuošalus. Privalomas moteriško lenkų kostiumo papuošalas yra karoliai, raudoni karoliai ir raudoni auskarai.
Vyrai kartais puošia savo apdarą, užsirišdami ant kaklo raudoną juostelę.
Pirmasis tikras nacionalinis kostiumas Visagino Tumeliankoje atsirado prieš 10 metų – tai buvo krokuvos kostiumas. Jį ir pirko Krokuvoje. Antrasis – lovičiaus, atsirado prieš 5 metus, jį visiems kolektyvo nariams pasiuvo ir išsiuvinėjo meistrė iš tos vietovės, kur šis kostiumas turi savo šaknis.
Pasak Visagino lenkų draugijos pirmininko, pirmieji kolektyvo pasirodymai vyko kostiumuose, kurie buvo siūti stiliumi, kurį galima būtų pavadinti vietiniu: „Truputį buvo kažko nuo savęs, kažko iš liaudiško stiliaus, kažką galima buvo priskirti Vilniui ir Vilniaus kraštui.“
Neseniai kolektyvas atšventė savo 25-mečio jubiliejų ir šiandien jo atlikėjai, apsirengę ryškiais tautiniais kostiumais, dalyvauja beveik visuose Visagino renginiuose, šventėse ir festivaliuose.
Šį straipsnį parengė „Visagino personalinių kompiuterių vartotojų bendrija“ pagal projektą „Tautiniai kostiumai – Visagino tautinė bendruomenė“, kurį iš dalies finansavo Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
