Vyriausybė pritarė energijos taupymo planui ir rekomendacijoms gyventojams bei verslui

Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos energijos taupymo priemonių planui, kuriuo bus siekiama per dvejus metus penktadaliu sumažinti centrinės valdžios institucijų energijos sąnaudas. Jis apima siūlomas taupymo priemones, joms skirtą finansavimą bei rekomendacijas privačiam sektoriui ir gyventojams, o iš viso tikimasi sutaupyti 800 mln. eurų.

„Greta subsidijų gyventojams, įvairių finansinių priemonių, energetinis efektyvumas taip pat gali duoti labai didelę įtaką sąskaitų ir verslo sąnaudų mažinimui, įskaitant ir viešąjį sektorių“, – posėdyje kalbėjo energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Pateiktu planu viliamasi sutaupyti 20 proc. energijos kasmet – tai sudarytų 800 mln. eurų.

„Viešajame sektoriuje sutaupymai siektų apie 100 mln., versle planuojame 300 mln., gyventojų segmente nemažas potencialas (sutaupyti – ELTA) 400 mln. eurų“, – pažymėjo I. Žilienė.

Pasiūlymus viešajam sektoriui pasiūlymo priemonės suskirstytos į tris dalis – priemones įpročiams keisti, veiksmus, kurie atsipirktų iki šildymo sezono, taip pat ilgalaikes priemones kitam sezonui.

Tarp nedelsiant galimų priimti priemonių ministerija siūlo iki 19 laipsnių sumažinti temperatūrą patalpose šildymo sezono metu, o vasarą ją pakelti iki 27 laipsnių, taip pat išjungti karštą vandenį viešojo sektoriaus pastatuose. Institucijoms taip pat bus siūloma taikyti nuotolinį darbą pirmadieniais ir penktadieniais, neapšviesti įstaigų naktimis, skelbti įstaigų energijos suvartojimo ir sutaupymo švieslentę.

Tarp greitai atsiperkančių priemonių taip pat įvardijamas elevatorinių ir senų šilumos punktų atnaujinimas bei automatizavimas pastatuose, energijos vartojimo auditų atlikimas. Dar ministerija skatins įstaigas įsirengti automatines duris, keisti langus, automatizuoti šilumos punktus ir apšvietimą.

„Dauguma pastatų dar šiai dienai nėra susidiegę taupių elektrų lempučių, apšvietimo, nėra sensorinių apšvietimo priemonių. Čia yra didžiulis potencialas iki žiemos turėti sutaupymą“, – akcentavo I. Žilienė.

Tuo metu iki kito šaltojo sezono bus siekiama įgyvendinti pastatų atnaujinimo projektus, įsteigti gerosios praktikos apie energijos taupymo priemones platformą, nustatyti energijos taupymo tikslus valstybės įmonėms.

„Šiai dienai tokių tikslų nėra“, – sakė viceministrė.

Anot jos, savivaldybės bus rekomenduojamos panašios priemonės, be to, joms bus siūloma mažinti gatvių apšvietimo intensyvumą, pastatų apšvietimą. Savivaldai taip reikia turėti energijos taupymo planus, mano viceministrė.

Pateikė priemones verslui

Kaip viešajam, taip ir privačiam sektoriui Energetikos ministerija numatė priemones, kurias būtų galima įgyvendinti tiek nedelsiant, tiek kitam sezonui. Tam valstybė skirs 225 mln. eurų.

Pasak I. Žilienės, rekomendacijos verslui taip pat panašios į pateiktas valdžios institucijoms, tačiau, ministrės teigimu, įmonės savo veikloje galėtų efektyviai taikyti balansavimo ir lankstumo paslaugas.

„Tai yra, kai įmonė už užmokestį gali susimažinti vartojimą ir tuo pat metu duoti naudą visai elektros energetikos sistemai. Tada sumažėja aukščiausios elektros kainos pikai. Aktyviai įmones kviečiame naudotis įmones šia priemone“, – kalbėjo ji.

Kitais plano punktais verslui rekomenduojama naudoti atliekinę šilumą – pakeitimus, kuriais pramonei būtų leidžiama gamybos metu susidariusią šilumą pateikti į šilumos tinklus.

Tikina, kad gyventojai gali sutaupyti iki 500 eurų kasmet

Energiją taupyti norintiems gyventojams ministerija siūlo dar iki šildymo sezono bent 2-3 dienas per savaitę dirbti nuotoliniu būdu, labiau naudotis viešuoju transportu, sumažinti temperatūrą naudojamose patalpose. Kaip ir kitiems sektoriams raginama mažiau apšviesti patalpa, iš tinklo išjungti nenaudojamus buitinius prietaisus.

„Manome, kad gyventojai, jei pritaikytų visas priemones, galėtų sutaupyti iki 500 eurų per metus – jei keis įpročius, pasidarys mažai investicijų reikalaujančias priemones. Tikrai efektas galėtų būti didžiulis“, – aiškino I. Žilienė.

Buitiniams vartotojams dar siūloma atnaujinti senus šilumos tinklus, keisti katilus į šilumos siurblius arba efektyvius biokuro katilus, automatizuoti apšvietimą namuose. Kartu siūloma keisti langus į efektyvesnius, naudoti taupius vandens prietaisus.

Energetikos ministerijos duomenimis, daugiausiai energijos suvartojama pastatuose ir transporte, todėl efektyvumo priemonės nukreiptos į šiuos sektorius.

„Valstybė yra paskelbusi paramos priemonę šilumos punktų atnaujinimui už 4 mln. eurų. Labai raginame gyventojus atsinaujinti šilumos punktus, kad būtų galimybę reguliuoti šilumą, pakeisti neefektyvius šilumos siurblius, tam taip pat skiriami pinigai“, – įvardijo I. Žilienė.

Energetikos ministerijos atlikta analizė rodo, jog didžiausius energetinius nuostolius patiriame dėl senos statybos ir žemo energetinio efektyvumo pastatų bei ilgus metus nevykusių investicijų. Tad didžiausią taupymo efektą duotų energijos nuostolių mažinimas, investicijas į pastatų energetinį efektyvumą derinant su greito poveikio taupymo priemonėmis, pvz., karšto vandens išjungimu, šildymo temperatūros, perteklinės elektros galios, apšvietimo intensyvumo sumažinimu bei vartotojų elgsenos korekcijomis.

Preliminariais Energetikos ministerijos skaičiavimais, augant energijos kainoms ir nesiėmus energijos taupymo priemonių, valstybės sąnaudos vien už šilumą ir elektrą šiemet gali siekti 250 mln. eurų. Palyginimui, Turto banko duomenimis, dar 2021 m. jos buvo 98 mln. eurų. Planuojama, jog įgyvendinus energijos taupymo priemonių planą, valstybei kasmet pavyktų sutaupyti apie 140-160 GWh sunaudojamos energijos, arba apie 50 mln. eurų per metus.

Planą ministerija parengė pagal Europos Komisijos, Tarptautinės energetikos agentūros ir Lietuvos energetikos agentūros rekomendacijas, išanalizavusi kitose šalyse pritaikytas priemones.

ELTA