Vyriausybė pritarė patikslintam 2023 m. biudžetui: deficitas išlieka nepakitęs

Vyriausybė trečiadienį ryte pritarė patikslintam 2023 m. valstybės biudžeto projektui.

Ministrų Kabinetas šalies pajamų ir išlaidų planą atnaujino atsižvelgęs į Seimo išvadas ir pasiūlymus po pirmojo jo svarstymo parlamente.

„Pagrindiniai biudžeto rodikliai išlieka tie patys – esminiai prioritetai yra energijos kainų augimo poveikio sušvelninimas (daromi tam tikri patikslinimai), taip pat žmonių pajamų didinimas, saugumo stiprinimas ir investicijos Lietuvos ateičiai“, – posėdyje kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak jos, atnaujinto biudžeto pajamos sudaro 15,6 mlrd. eurų, išlaidos – 18,6 mlrd. eurų, o deficitas išlieka nepakitęs.

„Biudžeto deficitas vis dar yra 4,9 proc. (nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – ELTA). Tuo tarpu ilgalaikiai įsipareigojimai, kurie nesusiję su trumpalaikiais sprendimais (energetinės krizės pasekmių švelninimu, ukrainiečių priėmimu ar kitais įsipareigojimais, kurie nepersikelia į kitus metus), vis dar sudaro 2,5 proc. BVP – koks ir buvo pirminis planas“, – sakė G. Skaistė.

G. Skaistė pristatė, kad papildomus 16 mln. eurų ketinama skirti kompensacijoms už šildymą gyventojams išmokėti.

Atnaujinus elektros ir dujų kainų prognozes Vyriausybė planuoja sutaupyti 98 mln. eurų iš visų 812 mln. eurų jų sušvelninimui gyventojams numatytų išlaidų.

„Tačiau konkretus rezultatas priklausys nuo fakto, kuris bus ateinančiais metais. Dabartinės prielaidos leidžia tikėtis, kad bus sutaupoma apie 98 mln. eurų iš dabar numatytų asignavimų, todėl biudžeto deficitas dabar atitinkamai mažinamas“, – teigė G. Skaistė.

Kalbėdama apie papildomas išlaidas gyventojų pajamoms didinti, ministrė akcentavo, kad papildomi 27,6 mln. eurų bus skiriami mažų pensijų priemokoms.

„Atsižvelgiant į papildomus poreikius, kurie yra susiję su minimalių vartojimo poreikių dydžio nustatymu, kadangi jis yra susijęs su maisto kainomis ir infliacijos rodikliu, jis bus nustatomas šių metų pabaigoje. Kadangi su juo susijusios mažų pensijų priemokos, dabar matant, kad nustačius didesnį šį dydį tiesiog didesnis gavėjų skaičius įgaus teisę į mažų pensijų priemoką ir papildomai apie 73 tūkst. asmenų gaus 2023 m. šią priemoką, vidutinis jos dydis bus apie 31 eurą. Tam yra numatoma 27,6 mln. eurų", – aiškino G. Skaistė.

Anot jos, papildomi 24,8 mln. eurų taip pat numatyti karinio mobilumo didinimui – Rūdininkų poligono plėtrai ir kt. infrastruktūrai gerinti. 5 mln. eurų skiriami žvalgybos pajėgumams palaikyti.

Vyriausybė taip pat ketina numatyti teisę skolintis, jei bendras biudžeto deficitas išliks stabilus, kad krašto apsaugai būtų skiriama tarp 2,5 ir 3 proc. šalies BVP. Anot G. Skaistės, šios lėšos būtų skirtos geriau pasiruošti Lietuvoje priimti NATO sąjungininkų pajėgas.

Švietimui ir kultūrai papildomai numatomi 8,6 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 2,8 mln. eurų, skrydžių plėtrai – 2 mln. eurų, institucijų veiklai – 2,2 mln. eyršm, infrastruktūrai, IT sistemoms – 1,6 mln. eurų.

Finansų ministerija taip pat atnaujino biudžeto netekimus dėl 2023 m. galiosiančių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Kaip ir planuota anksčiau, dėl siūlomos neterminuotos 9 proc. PVM lengvatos apgyvendinimo paslaugoms kitąmet biudžetas neteks 24 mln. eurų pajamų. Dėl pirmąjį 2023 m. pusmetį siūlomos taikyti mokesčio lengvatos maitinimo sektoriui biudžeto netekimai siektų 59,5 mln. eurų, o kultūros, poilso ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms – 5,5 mln. eurų.

Papildomi 1 mln. eurų ir 0,7 mln. eurų netekimai prognozuojami, jei Seimas pritars siūlymui 9 proc. PVM lengvatą taikyti atitinkamai el. knygoms ir informaciniams leidiniams bei kultūros renginiams. Tokį pasiūlymą antradienį Seime įregistravo premjerė Ingrida Šimonytė.

Jos teigimu, didelių pokyčių atnaujintame biudžete nėra „ir būti nelabai gali“. Premjerė neatmetė, kad, priklausomai nuo energetinių išteklių kainų ateityje, biudžeto išlaidų kompensacijoms už elektrą ir dujas eilutės gali būti koreguojamos.

„Dėl energetikos galime dabar daryti prielaidas ir visaip vertinti, bet gyvenimas tas prielaidas gali jas visaip pakoreguoti, į abi puses. Šiemet turėjome situaciją, kai buvo priešingai, kai metų viduryje tam lėšų pritrūko ir biudžetą reikėjo tikslinti. Kitais metais lygiai taip pat, nes planuodami biudžetą kliovėmės ateities sandoriais, kurie, deja, bet pavirto visai kita ateitimi, todėl reikėjo biudžetą tikslinti.

Kažkiek, matyt, tą planuojamą skolintų lėšų biudžetą energetinėms kompensacijoms galima realistiškai pamažinti, bet, turbūt, mūsų pareiga yra išlikti saugiems“, – po G. Skaistės pristatymo kalbėjo I. Šimonytė.

Pasak ministrės, apibendrinus visus parlamentarų ir Seimo komitetų papildomų išlaidų pasiūlymus, jų bendra suma siekė 1,3 mlrd. eurų.

ELTA primena, kad pirminiame Vyriausybės parengtame projekte valstybės biudžeto pajamos sudaro 15,62 mlrd. eurų, išlaidos – 18,6 mlrd. eurų, biudžeto deficitas – 4,9 proc. nuo BVP, valstybės skola – 43 proc. BVP.

2023 m. dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams numatyti 812 mln. eurų, elektros kainos dalies kompensavimas verslui – 446 mln. eurų.

Žmonių pajamų didinimui skiriama 1,6 mlrd. eurų, dirbančiųjų pajamų didinimui – 790 mln. eurų, socialinei paramai – 237 mln. eurų, pensijoms – 591 mln. eurų.

Kitais metais valdžios sektoriaus skola su šiuo biudžeto deficito lygiu, kurį Vyriausybė susiprognozavo, bus 42,9 procento.

Optimalus lygis buvo įvertintas maždaug nuo 39 iki 42 procentų.

Ketvirtadienį patobulintą biudžeto projektą svarstys Seimas.

ELTA