Vyriausybė pritarė Valstybės tarnybos pertvarkai

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtai Valstybės tarnybos pertvarkai, kurioje numatoma nauja valstybės tarnautojų atlygio politika. Viešojoje erdvėje sukritikavus esą dėl įtampų šiuo metu nevertėtų svarstyti apie reformas, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pažymėjo, kad grėsminga situacija viešajame sektoriuje signalizuoja apie būtinus pokyčius jau šiuo metu.

„Labai dažnai atrodo, kad dideliems pokyčiams nėra tinkamo laiko, tinkamo meto, bet turime labai grėsmingą situaciją viešajame sektoriuje ir mums reikalingi pokyčiai“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo ministrė.

Jos teigimu, šiuo metu apie 50 proc. konkursų į valstybės tarnybą neįvyksta, o 60 proc. darbuotojų valstybės tarnyboje yra nepatekinti savo darbu.

„Mes tikrai matome, kad esama situacija yra sudėtinga, trūksta gebėjimų veikti greitai, labai dažnai dėl to tenka pasitelkti nevyriausybinėmis organizacijomis, kreiptis į privatų sektorių. Akivaizdu, jei nieko nedarysime, greitai nebebus kam dirbti valstybės tarnyboje. (...) Tai reiškia, kad ir viešojo sektoriaus paslaugų kokybė todėl blogės ir noriu pabrėžti, kad stipri valstybės tarnyba yra nacionalinio saugumo klausimas“, – pridūrė ji

Vidaus reikalų ministerija parengė Valstybės tarnybos pertvarką, kurioje siūloma nauja valstybės tarnautojų atlygio politika, pareiginę algą apskaičiuojant pagal vidutinį šalies darbo užmokestį.

Siūloma mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų, valstybės tarnybą priartinti prie darbo santykių, darbo užmokestį susiejant su darbuotojų kompetencijomis, gebėjimais ir veiklos rezultatais.

Atlyginimų didėjimas yra numatytas etapais – politikams atlyginimai būtų didinami tik nuo naujos kadencijos pradžios, t.y., ne anksčiau nei 2025 m. Pirmiausiai atlyginimai kiltų teisėjams, valstybės įstaigų vadovams ir valstybės pareigūnams, o nuo 2024 m. – statutiniams pareigūnams.

Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, be to, siūloma atsisakyti priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje.

Pagal naują tvarką numatoma, kad, pavyzdžiui, prezidento pareiginė alga 2024 metais didėtų nuo 9,9 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų, Seimo pirmininko – nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, iki 8,6 tūkst. eurų, Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų. Premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.

Taip pat Vidaus reikalų ministerijos rengiamoje Valstybės tarnybos pertvarkoje numatoma Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą. Ji vykdytų centralizuotą vadovų atrankų ir karjeros valdymą, vadovų ir valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, viešojo sektoriaus įstaigų stebėseną ir konsultavimą.

Nors Valstybės tarnybos reformą įvertinęs prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad numatyti pokyčiai yra reikalingi, visgi, pasak jo, piktina kai kurių politikų susirūpinimas, kad joje būtų numatytas jų atlyginimų didėjimas.

„Man labai nepriimtina, kad iš viso šito reformos paketo šiuo metu matome tik susirūpinusius politikų veidus, kaip jiems dar labiau pasididinti sau algas. Tai visiškai nemorali situacija, žvelgiant į tai, su kokiomis problemomis šiandieną susiduria mūsų žmonės ir kaip jie skaičiuoja pinigus, kaip reikės išgyventi artimiausiais mėnesiais“, – akcentavo G. Nausėda.

ELTA