Vyriausybėje aptartos COVID-19 valdymo priemonės: kai kurie pakeitimai įsigalios jau nuo pirmadienio

Trečiadienį Vyriausybė aptarė koronaviruso pandemijos valdymo paketą ir paskelbė, nuo kada įsigalios naujieji COVID-19 ribojimai, apimantys galimybių paso taikymą, kaukių dėvėjimo pokyčius, izoliacijos po kontakto su sergančiuoju tvarką pasiskiepijusiems asmenims.

Vyriausybės pasitarimo metu sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė pristatė COVID-19 pandemijos valdymo pokyčius, kuriuos Ministrų Kabinetas turėtų priimti pirmadienį.

Numatoma, kad galimybių pasas nuo gruodžio 29 dienos būtų taikomas ir vaikams nuo 12 metų. Taip pat siekiama, kad galimybių pase liktų tik PGR testas, kuris galiotų 72 valandas. Šis pokytis įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos. Nuo šios datos būtų įvedamas galiojimo terminas galimybių pasui. Jis galiotų 7 mėnesius nuo pilnos vakcinacijos.

Taip pat operacijų vadovo sprendimu nuo lapkričio 15 dienos bus nurodyta dėvėti tik medicines kaukes ir respiratorius, o nuo gruodžio 1 dienos privalomas kaukių dėvėjimas būtų įvestas visiems mokiniams ir ugdymo įstaigų darbuotojams.

Tuo tarpu nuo lapkričio 17 dienos, operacijų vadovo sprendimu, bus galima ankstinti sustiprinančiosios COVID-19 vakcinos datą. Nuo šios dienos taip izoliacija po kontakto su sergančiuoju būtų pradėta taikyti ir vakcinuotiems asmenims iki tyrimo atlikimo.

Nustatė rodiklį, kurį pasiekus būtų įvesti nauji ribojimai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat parengė pandemijos valdymo priemonių planą, kurį siūloma taikyti, jei reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių užimtumas dėl COVID-19 pacientų pasiektų 240 lovų.

„Siūlomos naujos priemonės galėtų sulėtinti viruso plitimą visuomenėje. Vyriausybė siekia išvengti griežto karantino, tačiau tai priklauso nuo numatytų priemonių laikymosi ir viruso paplitimo“, – rašoma ministerijos parengtame dokumente.

SAM dokumente pažymima, kad pasiekus šią ribą galėtų būti įvedamas renginių draudimas, profesionalaus sporto renginiai be žiūrovų, prekybos ploto ribojimo didinimas iki 50 kv. m, naktinių klubų, viešojo maitinimo įstaigų, nebūtinųjų prekių parduotuvių, laisvalaikio ir pramogų paslaugų uždarymas (arba darbo laiko ribojimas).

Taip pat pasiekus nustatytą ribą būtų siūloma įvesti nuotolinį darbą, nuotolinį ugdymą ir aukštąjį mokslą, taip pat neformalaus ugdymo bei susibūrimų ribojimą.

Siūlomus ribojimus Vyriausybės posėdyje pristačiusi sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos sergamumo COVID-19 liga rodiklis šiuo metu viršija Europos vidurkį beveik 5 kartus.

„Beveik kas penktam Lietuvos gyventojui šiandieną atlikus testą nustatoma COVID-19 liga. Tarp simptomus turinčių, kas antram. Tai šioks toks pasikeitimas ir tam įtakos turi ir delta atmaina“, – teigė A. Bilotienė Motiejūnienė.

„Taip pat Lietuva negali pasigirti labai puikiomis vakcinacijos aprėptimis. Ir prognozuojama, kad per ateinančias dvi savaites Lietuvoje ir Europoje padidės ir sergamumas, ir mirtingumo rodikliai, ir hospitalizuotų, taip pat intensyvios terapijos skyriuose gydomų pacientų skaičius“, – akcentavo ji.

Paragino kai kurias priemones taikyti anksčiau

Vis tik ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasitarime akcentavo būtinybę imtis visų priemonių, kad būtų išvengta bet kokių veiklų ribojimo.

„Manau, kad mūsų pagrindinis tikslas yra visomis įmanomomis priemonėmis išvengti bet kokių veiklų ribojimų, tame tarpe laiko ribojimų, maitinimo įstaigų ribojimų, renginių ribojimų. (...) Dėl to reikia, matyt, visą dėmesį sutelkti į tuos prevencinius veiksmus“, – sakė A. Armonaitė.

„Tai aš siūlyčiau pasvarstyti ankstinti galbūt kai kurias datas tų prevencinių veiksmų“, – pridūrė ji.

Ministrė akcentavo, kad medžiaginės kaukės ir veido skydeliai turėtų būti tuoj pat uždrausti.

„Reikėtų medicininių kaukių reikalauti ir galbūt renginiuose FFP2 respiratorių, tai reiškiasi griežtinti visas prevencines priemones“, – sakė A. Armonaitė.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė taip pat akcentavo, kad nustatyta reanimacijos lovų užimtumo riba rodo, kur yra sveikatos apsaugos sistemos ribos.

„Man atrodo, visiems yra gana aišku, kad vienas dalykas yra paprastos ligoninių lovos, kur, aišku, kad kokybė kenčia, kenčia kitų paslaugų gavėjai, bet tai yra kažkaip lengviau organizuojamas procesas. Reanimacija, kur reikia ir specialios įrangos, ir specialių medikų, kurie teikia ten pagalbą (...) jau nekalbant apie tai, kad tai tikrai labai apriboja galimybes teikti kitas paslaugas, kurioms taip pat reikalinga reanimacinė pagalba. Tai, man atrodo, yra labai svarbu, kad ta riba yra labai aiški“, – pabrėžė I. Šimonytė.

ELTA