Šiandien Lietuvoje švenčiama Žolinė
Pirmadienį Lietuvoje švenčiama Žolinė – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė. Bažnyčiose šventinami naujo derliaus vaisiai, žolynai, gėlių puokštės.:::Didžiausi atlaidai – Žolinės aštuondienis – tradiciškai prasideda Pivašiūnuose (Alytaus rajonas). Vidurdienį Pivašiūnų bažnyčioje iškilmingas šv. Mišias aukos Lietuvos vyskupai, homiliją sakys Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, bus meldžiamasi už Lietuvos žemdirbius. Šv. Mišias tiesiogiai transliuos Lietuvos televizija.Iki rugpjūčio 22 dienos vyksiančiuose atlaiduose Pivašiūnuose kasdien bus meldžiamasi vis kita intencija – už šeimas, dvasininkus ir vienuolius, ligonius ir jų slaugytojus, pedagogus, vaikus ir jaunimą.
Pasak etnologų, Žolinės šventė vadinama ir javapjūtės pabaigtuvėmis, ir bičkopio, ir medsukio, duonos, medaus ir pieno švente. Per Žolinę įvairiose Lietuvos vietovėse buriasi kraštiečiai, tėviškėse susitinka giminės, artimieji, kaimynai, šventę ypač pamėgo iš naujo besikuriančios kaimo bendruomenės. Žolinė švenčiama visose Lietuvos katalikų bažnyčiose kaip pati seniausia ir garbingiausia Švč. Mergelės Marijos garbinimo šventė. Kai kuriose parapijose, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą turinčiose bažnyčiose nuo seno vyksta dideli Žolinės atlaidai – Pivašiūnuose (Alytaus r.), Krekenavoje (Panevėžio r.), Zarasuose, Rumšiškėse ir kt. Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Palangoje Žolinė švenčiama kartu su šv. Roko atlaidais. Iš viso Lietuvoje yra daugiau kaip 200 bažnyčių, turinčių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą – jose per Žolinę vyksta didieji metiniai atlaidai.
Žolinės liturgijos ištakos siekia V amžių. Pasakojama, jog Jeruzalėje apaštalai atvėrę Jėzaus motinos Marijos kapą neradę jos kūno, tik daug gėlių ir žolynų. 1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė Bažnyčios tiesa.
Žolinė yra privaloma šventė katalikams. Per iškilmingas Žolinės atlaidų mišias giedama Marijos garbinimo giesmė „Magnifikat“, o kaimo žmonės atneša pašventinti naujojo derliaus gėrybių ir žolynų, kurie vėliau, užkišti namuose už šventų paveikslų, sergi nuo gaisro, maro, bado bei kitų negandų. Perkūnijos metu, smarkiai žaibuojant žolynais smilkomi namai, sveikatai stiprinti geriami jų nuovirai.
Lrt.lt
