Šiukšlių rūšiavimas – visų rūpestis
Prieš savaitę, vėlai vakare, per LTV 2 kanalą atsitiktinai pamačiau švedų dokumentinį filmą „2020-ieji” apie atliekų rūšiavimą ir perdirbimą. Noriu papasakoti, ką mačiau, ir pasidalinti mintimis, ką pagalvojau jį žiūrėdama.:::Pirmiausia parodė Japonijos gyvenvietę, nutarusią apsieiti be šiukšlyno. Jie pasistatė 43 konteineriukus atskirų rūšių atliekoms. Ateina žmogus su šiukšlių maišeliu, išsitraukia plastikinį butelį, nusuka jo dangtelį ir įmeta į vieną konteinerį, o butelį - į kitą ir taip dalina, kol išskirsto viską.Gaila, kad neparodė, ką jie daro su išrūšiuotomis atliekomis. Po to laidos vedėjas grįžo į Švediją ir su mokslininku kalbėjosi apie panaudotas padangas. Rodoma eksperimentinė gamykla, kurioje padangos perdirbamos į jų sudėtines dalis: gumą, metalą, naftą… Galima imti tas medžiagas ir gaminti naujas padangas. Kitoje gamykloje bandoma perdirbti ne visai išrūšiuotas šiukšles. Po dešimties metų tokios gamyklos turėtų perdirbti daugumą atliekų. „Reikia sukurti uždarą ratą: gamyba, vartojimas, atliekų perdirbimas, gamyba. Kitos išeities nėra, nes gamtos ištekliai senka”, - tokiais žodžiais baigiamas filmas.
Tada mintimis grįžau į Lietuvą, į Gargždus ir pagalvojau, kokie mes atsilikę. Pirmiausia kilo klausimas, kodėl pas mus tokių filmų nekuria, kodėl šis švedų filmas parodytas vėlai vakare ir per kanalą, kurį žiūri nedaugelis? Kodėl pastatę trijų rūšių konteinerius giriamės šiukšlių rūšiavimu, nors dažnai tie konteineriai būna perpildyti, nors tų trijų konteinerių neturi privatūs namai ir vienkiemių gyventojai? Ieškodami atsakymų į šiuos klausimus, dažniausiai žmonės neveiklumu kaltina valdžią, valdžia - žmones. Kaltinimai problemų neišsprendžia. Reikia žinių, nuoširdaus darbo ir teisingos reklamos, kurios labai trūksta. Šiukšlių rūšiavimas (nors ir minimalus) kiekvienam žmogui yra papildomas darbas. Būtų gražu, jei organizatoriai praneštų, kur pasidėjo tos mūsų surūšiuotos šiukšlės, kiek jų išvežta, kokią naudą rūšiavimas davė visuomenei. Tai būtų savotiškas atlyginimas už darbą ir paskatinimas rūšiuoti. Tokių žinių negirdėjau. Priešingai, teko išgirsti, kad surūšiuotos atliekos išvežant sumaišomos, ir visas darbas nueina šuniui ant uodegos. (Negaliu tuo patikėti, nes tai būtų pasityčiojimas iš žmonių.) Gal reikėtų sąžiningai rūšiuojančius atliekas žmones kaip nors paskatinti ar jiems sumažinti mokestį, o pažeidžiančius nustatytą tvarką nubausti? Nelengva surasti tinkamiausią sprendimą, tačiau reikia ieškoti ir tartis, nes atliekų rūšiavimas ir perdirbimas yra visų mūsų rūpestis.
Skaičiau, kad greitai Klaipėdoje bus pastatyta atliekų rūšiavimo gamykla, kainuosianti kelis milijonus litų. Logiška: ko nepadarome patys, už tuos darbus teks atsiskaityti pinigais.
Donata Leketienė
Klaipėdos rajono laikraštis “Banga”
