Žiaurų elgesį su gyvūnais siūloma priskirti prie kriminalinės žvalgybos tyrimo objektų

Baudžiamajame kodekse (BK) siūloma įtvirtinti žiauraus elgesio su gyvūnais nusikaltimą kvalifikuojančius, t. y. sunkinančius, požymius, kuomet žiaurus elgesys su gyvūnais yra atliekamas komerciniais tikslais, siekiant gauti turtinę naudą, pavyzdžiui, veisiant gyvūnus bei parduodant jų jauniklius. Tuo tarpu, jei ši nusikalstama veika būtų atliekama bendrininkų grupėje, siūloma, kad teisėsaugos institucijos turėtų teisę atlikti ir kriminalinės žvalgybos tyrimą.

Tai numatančias Baudžiamojo kodekso ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo atnaujintas pataisas įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Seimo narys, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, parlamentarai Robertas Šarknickas, Aušra Papirtienė ir Kęstutis Smirnovas.

Šiais projektais siekiama užkirsti kelią nelegaliam gyvūnų veisimui, užtikrinti gyvūnų gerovę.

Baudžiamajame kodekse siūloma nustatyti, kad žiaurus elgesys su gyvūnais komerciniais tikslais būtų baudžiamas iki trejų metų, o bendrininkaujant – iki ketverių metų nelaisvės. Tai reikštų, kad žiaurus elgesys su gyvūnais sunkiausiais atvejais būtų priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų.

Kriminalinės žvalgybos įstatyme siūloma nustatyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas gali būti atliekamas ir turint informacijos apie žiaurų elgesį su gyvūnais, kuomet veikiama komerciniais tikslais bendrininkų grupėje.

Siūlomus projektus paskatino pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje nuolat pasirodantys pranešimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais.

„Nelegalūs daugintojai komerciniais tikslais gyvūnus, skirtus dauginimui, laiko nelaisvėje, antisanitarinėmis sąlygomis, jų nemaitina. Aptikti gyvūnai rasti akivaizdžiai išsekę ir neprižiūrėti. Tokia nelegalių daugintojų veikla yra pripažįstama kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, kas yra laikoma nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. Atsižvelgiant į tai, kad dauginimui išnaudojami gyvūnai yra nelegalių daugintojų pajamų šaltinis ir nuolatinė nelegali komercinė veikla, ši nusikalstama veika yra traktuotina kaip tęstinė, turinti komercinių tikslų. Dažnais atvejais ši nusikalstama veika atliekama ir bendrininkaujant. Visgi, esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui, nelegalūs daugintojai atsiperka tik minimaliomis baudomis, kadangi baudžiamasis kodeksas nepakankamai reglamentuoja pasikeitusį nusikaltimo pobūdį. Teisėsaugos institucijos vis dar neturi pakankamai efektyvių įrankių nustatyti šio pobūdžio nusikaltimų bei užkirsti jiems kelią. Vienas tokių įrankių, padėsiančių nustatyti žiaurų elgesį su gyvūnais yra kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimas“,- sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą kriminalinės žvalgybos tyrimas, turint informacijos apie žiaurų elgesį su gyvūnais, negali būti atliekamas. Šiuo metu BK 310 straipsnyje yra įtvirtinta tik bendro pobūdžio dispozicija, kurioje nėra numatyta nusikaltimą kvalifikuojančių požymių, apimančių atvejus, kuomet žiaurus elgesys su gyvūnais yra vedinas komercinių tikslų, taip pat bendrininkaujant, t. y. įstatymas neišskiria nelegalių „veislynų“ atvejų.

Tikimasi, kad priėmus įstatymų pakeitimo projektus BK išskirtų nelegalių „veislynų“ atvejus, kuriuose vykdomas žiaurus elgesys su veisiamais gyvūnais, o teisėsaugai būtų suteiktos efektyvesnės priemonės užkirsti kelią šiam nusikaltimui, sumažėtų nelegalių daugintojų ir žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, daugėtų oficialiai registruotų veislynų.

ELTA