Iš emigracijos grįžusiam verslininkui po pusmečio vėl kyla noras krautis

Ekonomistai nuolat pabrėžia, kad Lietuvos ateitis priklauso ne tik nuo to, kiek lietuvių pavyks susigrąžinti iš emigracijos, bet ir nuo to, kiek jų pavyks išlaikyti gimtinėje.:::DELFI skaitytojas Vygantas būtent iš tų, kurie sugrįžo į Lietuvą, tačiau vėl pradeda žvalgytis į Vakarus. Vygantas iš Olandijos į Lietuvą sugrįžo gruodžio mėnesį.

Susitaupęs pinigų ir apimtas entuziazmo vyras nusprendė įkurti įmonę gimtinėje. DELFI skaitytojas teigė savo sėkme neabejojęs – jis žada Lietuvoje teikti visiškai naują paslaugą – liejamos grindys.

Tačiau nesulaukęs valstybės žadamos paramos darbo vietų kūrimui, Vygantas prasitarė rimtai svarstantis apie lagaminų krovimąsi ir pakartotiną išvykimą iš Lietuvos.

Susiviliojo valstybės parama

„Atvažiavau iš užsienio. Sunkiai dirbdamas ten taupiau pinigėlius, kad vieną dieną įkurčiau verslą Lietuvoje. Nesitikėjau jokios valstybės paramos, tačiau sužinojau, kad yra galimybė gauti subsidiją darbo vietų kūrimui“, - savo pasakojimą pradėjo pašnekovas.

Tikėdamasis, kad galės daugiau savo santaupų investuoti į naujo verslo kūrimą, vyras nusprendė pasinaudoti parama darbo vietoms kurti. Jis kreipėsi į Lietuvos darbo biržą. „Nuėjęs galvojau, kad stebuklai Lietuvoje prasidėjo - išgirdau, kad galima gauti iki 40 tūkst. Lt valstybės paramos naujų darbo vietų kūrimui, bet prasidėjo visokie „bet“, - pasakojo jis.

Pirmoji sąlyga – darbo vieta turi būti išlaikoma ne mažiau nei trejus metus. Antra – 35 proc. suma verslininkas turi prisidėti pats prie darbo vietos kūrimo.

„Čia viskas gerai, bet yra ir trečia sąlyga, kuri mane pribloškė ir rankos nusileido“, - atviravo Vygantas. Vyras sužinojo, kad norint gauti paramą darbo vietų kūrimui, reikia 50 proc. paramos dydžio įnešti į garantinį fondą ir pinigais vėl bus galima naudotis tik po trejų metų.

Nenori „užšaldyti“ ir infliacijai palikti sunkiai uždirbtų pinigų „Aš paskaičiavau, kad, jei man iš valstybės reikia 15 tūkst. Lt paramos darbo vietai, įrangai, kuria galbūt galėtų naudotis ir ne vienas darbuotojas, turiu įnešti apie 5 tūkst. Lt (35 proc.) savo lėšų ir dar „užšaldyti“ apie 7,5 tūkst. Lt banke – išvis susidaro apie 13 tūkst. Lt. Tai norint, kad valstybė prisidėtų 15 tūkst. Lt kuriant darbo vietą, savų turiu įnešti apie 13 tūkst. Lt“, - suskaičiavo pašnekovas.

Vyras teigė gavęs tokią paramą ir įsigijęs reikalingus verslui įrankius galėtų sukurti tris darbo vietas, kur atlyginimas siektų apie 2,5 tūkst. Lt. „Nesuprantama tai, kad tuos pinigus reikia užšaldyti – niekas nekalba apie infliaciją, kuri per tuos metus pinigėlius valgo. Tai kam man ta parama, jei norint gauti 15 tūkst., 13 tūkst. turiu pats įnešti“, - piktinosi Vygantas.

Vyras pasakojo, kad verslą buvo įkūręs ir Olandijoje. Ten jis jautėsi didesnį valstybės palaikymą: „Ten žmonės tik ranką spaudžia, džiaugiasi, kad emigrantai kuria verslą, linki sėkmės. Pirmus metus, išskyrus PVM, nereikia jokių mokesčių mokėti. Ten tikrai jaučiasi parama“. Verslininkas teigė svečioje šalyje ilgai ir sunkiai dirbęs, kad galėtų Lietuvoje įgyvendinti savo planus.

„Dar neuždirbęs čia nei vieno lito, aš jau investavau apie 25 tūkst. Lt ir tikėjausi bent mažos paskatos iš valstybės, - nusivylęs kalbėjo jis. - O dabar išeina taip, kad norisi į viską spjauti ir vėl važiuoti į užsienį“. Vyras teigė, kad kiekvienas litas jam dabar itin reikalingas – jis jau galėtų pradėti dirbti: susidomėjusių klientų yra, tačiau reikia įsigyti specialius instrumentus.

„Jau turiu apmokęs žmonių, kurie pasiruošę dirbti. Jau turime užsakymų, bet nežinau, ar man užteks fiziškai pinigų nusipirkti visiems įrankiams, nes jei pradėsiu nuomotis visus įrankius, tai visa pelno dalis išeis įrankių nuomai. Turėsiu kelti kainas, o ir konkurentų atsiras“, - kalbėjo Vygantas.

Pašnekovas svarstė, kad valstybės parama darbo vietoms kurti galbūt labiau tikslinga jau „įsuktiems“ verslams, kurie turi papildomų pinigų, kuriuos galėtų dėti į garantinį fondą. „Bet tikrai ne tuomet, kai pradedi verslą ir pinigai yra reikalingiausi“, - savo istoriją baigė lietuvis.

Darbo birža: garantijas darbdaviai privalo pateikti

Lietuvos darbo biržos (LDB) Užimtumo rėmimo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Budrevičienė DELFI aiškino, kad parama darbo vietų kūrimui yra nukreipta tiek į pradedantįjį, tiek į išvystytą verslą. Pasak jos, verslininkas, norintis šios paramos, privalo Darbo biržai pristatyti garantą, kad darbo vieta bus išlaikyta trejus metus.

„Bankai ir draudimo bendrovės kelia savo reikalavimus, kad išduotų įmonėms darbo vietų steigimo subsidijavimo sutarties galiojimo užtikrinimą – banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą, kurie nuo LDB nepriklauso“, - teigė darbo biržos atstovė.

Verslininkas, norintis gauti subsidiją darbo vietai kurti, turi kreiptis į teritorinę darbo biržą, pateikti prašymą ir priėmus teigiamą sprendimą, pasirašoma vietos steigimo sutartis, tačiau prieš dedant parašus darbdavys turi pateikti garantą.

Pasak jos, vieni bankai ar draudimo bendrovės už garantą prašo įnešti pinigų, užstatyti turtą ar taiko mokestį. „Garantas reikalingas tam, kad visi sutartiniai įsipareigojimai būtų vykdomi“, - užtvirtino pašnekovė. Pasak jos, jei darbo vieta panaikinama pirmais metais po sutarties pasirašymo darbdavys turi grąžinti 100 proc. subsidijos, antrais – 80 proc., trečiais – 50 proc.

LDB duomenimis, 2012 m. darbo vietų steigimo parama padėjo sukurti 161 darbo vietas. Skirta – 4,7 mln. Lt. Daugiausia dėl šios subsidijos kreipiasi gamybos, paslaugų sektoriaus ir statybos įmonės.

I. Budrevičienės teigimu, 99 proc. sukurtų darbo vietų išsaugomos visus trejus metus. Parama darbo vietoms steigti turi programas savarankiško užimtumo rėmimas (neįgaliesiems, asmenims, susidūrusiems su globalizacijos padariniais, ilgalaikiams darbdaviams darbo vietų kūrimui), vietinio užimtumo iniciatyvoms (skelbiami konkursai), darbo vietų steigimas neįgaliesiems.

DELFI