I. Šimonytė nemano, kad minimali alga galėtų didėti iki 900 litų
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė neįžvelgia didesnių skirtumų oficialiose ir „Swedbank“ pateiktose šalies ūkio raidos šiais metais prognozėse, tačiau nemano, kad banko numatomas minimalios mėnesinės algos didėjimas iki 900 litų yra įmanomas.:::Pasak ministrės, lėtai augant vidutinam darbo užmokesčiui ir ne taip sparčiai mažėjant nedarbui, tai būtų neproporcingas šuolis.„Swedbank“ skaičiuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs kone perpus lėčiau nei pernai, bet tai bus greičiausias augimas Europos Sąjungoje – 3,3 proc. Taigi recesijos rizikos nėra. Tuo metu Finansų ministerija prognozuoja mažesnį – tik 2,5 proc. – augimą. Bankas šių metų scenarijuje Lietuvai taip pat numato atlyginimų ir vartojimo augimą bei mažėsiantį nedarbą.
Tiesa, nedarbas mažės ne dėl naujų darbo vietų kūrimo, o dėl didelės emigracijos. „Tarp mūsų prognozių ir banko prognozių esminių skirtumų nėra, nes rizikos matomos tose pačiose veiklos srityse. Visų pirma, eksporto plėtroje. Panašiai matome ir darbo užmokesčio dinamiką, vartojimo ir kainų dinamiką“, – sako Ingrida Šimonytė. Tačiau ji nepritaria prognozėms, kad minimali mėnesinė alga (MMA) didės iki 900 litų.
„Mes ir „Swedbank“ prognozuoja vidutinio darbo užmokesčio augimą maždaug 3 proc. Tai, kai vidutinis darbo užmokestis auga 3 proc., o nedarbas nemažėja taip sparčiai, galvoti, kaip iš pradžių atrodė, kad minimali alga gali didėti keliolika procentų, yra šiek tiek neproporcinga“, – teigia finansų ministrė. Anot jos, norint didinti minimalią algą taip, kaip prognozuoja „Swedbank“, iš valstybės biudžeto tektų išleisti apie 100 mln. litų.
„Viešajame sektoriuje nemažai žmonių dirba už minimalią algą. Bet Socialinio draudimo fondo biudžetas gautų papildomų pajamų dėl to, kad padidėtų minimali alga. Tai tas bendras finansinis poveikis nebūtų neigiamas. Bet čia klausimas yra, koks iš tikrųjų būtų poveikis ekonomikai. Jeigu darbdaviai nebemato galimybių taip sparčiai didinti darbo užmokestį, kaip atrodė prieš metus, jeigu nedarbas nemažėja taip sparčiai, kaip atrodė prieš metus, tai reiškia, kad darbdaviai turi didesnį pasirinkimą žmonių, kuriuos galėtų samdyti. Ar minimali alga galėtų didėti tokiomis aplinkybėmis 20 ar 15 proc., na, čia yra ekonominių proporcijų klausimas. Bet šiandien tikrai negaliu pasakyti, kad sprendimas yra proporcingas“, – sako I. Šimonytė.
LTV „Dienos tema“ ir lrt.lt
