K. Mažeika: reikėtų skatinti taršių automobilių pardavimą, pavyzdžiui, į Ukrainą

Seimo aplinkos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos nuomone, didesnę dalį automobilių taršos mažinimo klausimų turėtų spręsti savivalda. Tuo tarpu įstatymų leidėjams dėmesį sutelkti jis siūlo ne į naujus mokesčius, o į skatinimo priemones parduoti taršius automobilius, pavyzdžiui - išvežant į Ukrainą.

Interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“ „valstietis“ K. Mažeika sakė daliai Aplinkos ministerijos pasiūlyto Nacionalinio oro taršos mažinimo plano pritariantis, daliai - nepritariantis.

Jo teigimu, plane išdėstyta idėja nuo 2020 m. apmokestinti lengvuosius automobilius pagal jų taršos lygį yra diskutuotina.

„Šiai idėjai, kokia ji yra projekte dabar, aš asmeniškai nepritariu. Nebuvo ji diskutuota ir frakcijoje. Galime kalbėti apie naujai registruojamus ypatingai taršius automobilius“, - sakė K. Mažeika.

Pasak komiteto pirmininko, su premjeru Sauliumi Skverneliu ir ūkio ministru Virginijumi Sinkevičiumi yra kalbėta ir apie kitas alternatyvas, kurios prisidėtų prie taršių automobilių rinkoje mažinimo.

„Kalbėta, kad turime padėti tiems žmonėms, kurie turi šiandien tuos (taršius - ELTA) automobilius, atsižvelgiant į, pavyzdžiui, Vokietijos praktiką. Vokiečiai, norint, kad tie automobiliai neterštų aplinkos, taiko finansinį paskatinimą juos parduoti. Didelė dalis jų ir į Lietuvą atvažiuoja. Turime neblogus santykius su Ukraina, ir nors ji turi automobilių importo mokestį, bet žinant jų perkamąją galią, jie įsiveža pačius seniausius, taršiausius automobilius. Tai, manau, reikėtų diskutuoti, kad padėtume mūsų verslininkams, paskatintume tų automobilių išvežimą iš Lietuvos“, - kalbėjo K. Mažeika.

Jo nuomone, daugiau klausimų, susijusių su automobilių tarša, turėtų spręsti savivaldybės.

„Savivalda turėtų kalbėti pirmu balsu, nes jie yra arčiausiai žmonių. Jie jaučia žmonių poreikį. Taršumas, automobilių srautai labai skiriasi tarp skirtingų miestų, tarp miesto ir kaimo. Dėl to manau, kad nustatyti vieną taisyklę visiems yra gana sunku. Panašiai, kaip ir su stovėjimo įkainiais - savivalda turi pati nusistatyti taisykles“, - kalbėjo parlamentaras. 

Aplinkos ministerijos plane numatyta idėja, kad savivaldybės galėtų riboti dyzelinių automobilių srautus ir už tai gautų finansinę paramą, pasak K. Mažeikos, yra gera.

„Jau dabar yra priemonių, pavyzdžiui, Vilniuje - juostos, kuriomis gali važiuoti elektromobiliai, hibridiniai automobiliai, vežantys 4 ir daugiau žmonių. Automobilių stovėjimo vietų apmokestinimas. Įkrovimo aikštelės elektromobiliams. Visa tai prisideda prie taršos mažinimo, šios priemonės pasiteisina, ir, manau, tuo keliu reikia ir eiti, skatinti savivaldybes, kad jos skatintų žaliojo transporto srautus“, - sakė K. Mažeika.

ELTA primena, kad Aplinkos ministerija paskelbė, jog kartu su konsultantais parengė Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Pirminis šio plano projektas pateiktas suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti.

Pasak ministerijos, Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane turi būti suderintos priemonės, kurios veiksmingiausiai leis sumažinti direktyvoje nurodytų teršalų kiekį žemės ūkio, energetikos, transporto, pramonės ir kituose sektoriuose. 

Priemonių plane numatomos skirtingos poveikio priemonės, tarp jų ir rengiamas taršos mokestis automobiliams, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones, taip pat - siūlymai riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas mažiausių ES šalyse. 

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas vėliau Eltai patvirtino, kad ministerijos parengtas Nacionalinis taršos mažinimo planas yra tik juodraštis ir kad iki jo patvirtinimo dar ilgas derinimo procesas.

„Tai yra juodraštis, kuris yra derinamas tarp institucijų, tada spalio mėnesį bus viešas pristatymas visuomenei, antras derinimas su visomis institucijomis, tuomet bus pateikta Vyriausybėje. Vyriausybėje bus pasitarimas, tada (klausimas - ELTA) ateis iki posėdžio, tada tik, gruodžio mėnesį, išeis iš Vyriausybės į Seimą“, - sakė M. Norbutas. 

Anot jo, dabartinis planas yra „įvairių galimybių juodraštis, kuriomis linkmėmis būtų galima kalbėtis“.

Trys Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai savo ruožtu kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir aplinkos ministrą Kęstutį Navicką. 

Kreipimąsi pasirašę Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas ragina Vyriausybę atsisakyti skubotų, per artimiausius 2 metus planuojamų įgyvendinti priemonių ir mokesčių įvedimo, o į strategijos parengimą įtraukti kuo platesnę transporto sektoriaus atstovų bei kitų suinteresuotų grupių dalį.

Seimo nariai teigė maną, kad tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių įsigijimas turėtų būti skatinamas tiesioginėmis kompensacijomis.

Premjeras S. Skvernelis šį kreipimąsi išvadino populistiniu. 

Jis pakartojo anksčiau deklaruotą poziciją, kad nepritaria esamam oro taršos mažinimo plano projektui. Pasak S. Skvernelio, planas yra parengtas blogai ir nesuderintas tarp ministerijų bei Vyriausybės narių. 

Kartu Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad nėra jokios kalbos apie visuotinį automobilių apmokestinimą. 

Pasak premjero, rudenį tikriausiai bus pristatyta iniciatyva, kuria būtų ribojamas naujai registruojamų senų taršių automobilių įvežimas į Lietuvą.

Birželį Lietuvoje viešėjęs Europos Komisijos (EK) narys Vytenis Povilas Andriukaitis sakė, kad Lietuva rizikuoja tapti antrarūšių automobilių rinka, EK yra nesuprantama, kodėl šalis nenori plėsti aplinkosaugos mokesčių bazės ir šiuo klausimu atsilieka nuo kai kurių kitų ES šalių.

„EK nesuprantama, kodėl Lietuvoje nesiimama aplinkosauginių mokesčių, man - taip pat. Galingi prabangūs automobiliai, kuriuos perkasi įmonės, teršia aplinką. Šiandien šis klausimas numeris vienas ES. Dyzelinių automobilių atsisakoma. Kas su jais pasidarys? Jie atsidurs Lietuvoje. Gal reikia spręsti šią problemą? Lietuva rizikuoja tapti antrarūšių automobilių rinka“, - Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje yra sakęs V. P. Andriukaitis.

Tuo tarpu Baltijos Asamblėjos (BA) Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto pirmininko pavaduotojas Atisas Lėjinis iš Latvijos yra sakęs, kad jo šalyje baiminamasi, jog lietuviai gali užsinorėti išparduoti senus dyzelinius automobilius Latvijoje, jeigu Lietuvoje tokie bus apmokestinti.

ELTA