Karščiai didina riziką peršalti, įspėja medikai
Labai karštomis dienomis geriau rinktis ne ledinius, o vėsius gėrimus. Nemažai žmonių dėl didelio temperatūrų skirtumo gali susirgti peršalimo ligomis, įspėja medikai.
Sveikatos apsaugos ministerija bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras atkreipia dėmesį, kad, besidžiaugdami saulėtomis šiltomis dienomis, neturėtume pamiršti pavojų sveikatai, kuriuos kelia karštis ir saulė.
Vienas jų - dehidratacija, organizmui netekus daug vandens.
Kaip pabrėžia specialistai, apie vandens stygių įspėja ne tik troškulys. „Kad vandens kiekis gerokai sumažėjo, galite įtarti, jei imsite jausti nedidelį nuovargį, nedidelį galvos skausmą, pakis nuotaika, pasidarys sunkiau sutelkti dėmesį“, - sako SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas.
Vanduo sudaro daugiau nei pusę žmogaus kūno svorio. Dalį jo prarandame natūraliai, pavyzdžiui, prakaituodami, kvėpuodami, su ašaromis ir kt. Dehidratacija galima pavadinti tokią organizmo būklę, kai vandens prarandama daugiau nei įprastai ir daugiau, nei gaunama geriant ir valgant.
Dehidratavusiam organizmui sunkiau atlikti kai kurias gyvybiškai svarbias funkcijas, pavyzdžiui, palaikyti pastovią kūno temperatūrą ar išskirti iš organizmo su šlapimu ir prakaitu įvairius medžiagų skilimo produktus.
„Be to, kai organizmas praranda per daug vandens, pavyzdžiui, sportuojant karštą dieną ar saulės atokaitoje, gausiai prakaituojant per karščius, kūne sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra, - sako dr. A. Kranauskas.
Simptomai, kurie įspėja apie prasidėjusią organizmo dehidrataciją, - stiprus troškulys, išdžiūvusi burna ir sausas liežuvis, bendras silpnumas ir galvos svaigimas, širdies virpėjimas, drebėjimas ar „permušimai“ (ekstrasistolija) ir pan., labai sumažėjęs ar visai dingęs prakaitavimas, vangumas, sumišimas, sąmonės pritemimas ar net apalpimas ir kiti.
Nėra jokių ypatingų ar specialių dehidratacijos prevencijos priemonių. Vienintelis patarimas - dažniau ir daugiau gerti, kad būtų palaikoma tinkama organizmo skysčių pusiausvyra.
Karštą dieną patariama nuolat nedideliais gurkšniais gerti skysčius, o sportuojant, fiziškai aktyviai atostogaujant ar dirbant fizinį darbą lauke, kai nėra galimybės efektyviai aušinti kaistantį kūną, tiktų išgerti daug daugiau skysčių nei paprastai.
Pavyzdžiui, jeigu paprastai per dieną išgeriate 3-5 stiklines, per karščius patariama ne mažiau kaip 6-10 stiklinių. Geriausiai tinka mineralinis vanduo be angliarūgštės arba kiti skysčiai, kuriuose yra šiek tiek ištirpusių druskų (elektrolitų).
Taip pat galima vėsintis ir atkurti organizmo skysčių pusiausvyrą šaltais ledais, ypač pagamintais iš vaisių sulčių, ar vandeniu skiestomis sultimis.
Išvengti nemalonių pojūčių, galimų dėl karščio ir dehidratacijos, padės ir laisvi, šviesūs drabužiai iš natūralių audinių bei šviesus galvos apdangalas. Būnant lauke patariama rinktis pavėsį, atgaivina ir vėjas.
„O kai bus nepakeliamai karšta, ant galvos ir pečių užsimeskite vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį ar skarą, o savo marškinėlius ar kitą drabužį sudrėkinkite vandenyje ir apsivilkite. Jei turite galimybę, apipurkškite drungnu vandeniu iš purkštuvo gėlėms ar butelio, kad atvėsintumėte odos paviršių. Taip padėsite visam organizmui ataušti“, - sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistas Remigijus Zumeras ir priduria, kad greičiausiai atvėsinti perkaitusį kūną padės vėsus dušas.
Ieva Urbonaitė-Vainienė Eltos korespondentė
ELTA
