Keičiasi mokyklų finansavimo tvarka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo bei Švietimo įstatymų pataisas, kuriomis įteisinama nauja pedagogų darbo apmokėjimo sistema bei mokyklų finansavimo tvarka.

Per pastaruosius 15 metų 51 proc. sumažėjo mokyklų ir 46 proc. mokinių skaičius. Vis mažiau jaunų žmonių renkasi mokytojo profesiją, o daugiau kaip pusė Lietuvos pedagogų yra vyresni nei 55 metai.

Šiuo metu tik apie 5 proc. visų mokytojų turi etatui prilyginamą darbo krūvį, o kas trečias mokytojas uždirba iki 500 eurų neatskaičius mokesčių. Todėl jeigu pataisos bus įgyvendintos laiku, etatinis mokytojų darbo apmokėjimas bus įvestas jau nuo rugsėjo 1 d.

Įstatymų pataisomis taip pat sudaromos sąlygos apibrėžti pedagogų veiklas ir nustatyti fiksuotą darbo krūvį, pritraukti pradedančius mokytojus, užtikrinti skaidresnį mokyklų finansavimą, sudaryti sąlygas kokybiškam ugdymui.

Seimas priimtomis įstatymo pataisomis nusprendė visas mokytojo etato valandas, kontaktines ir nekontaktines, apmokėti vienodu įkainiu.

Priimtomis pataisomis nustatoma, kad mokytojo darbo užmokestį sudarys tik pareiginės algos pastovioji dalis, kintamoji dalis nebūtų nustatoma. Mokytojų pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai bus nustatomi už 36 valandas (kontaktines ir nekontaktines) per savaitę, 1 512 - per mokslo metus. Pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai bus nustatyti, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą ir kvalifikacinę kategoriją.

Per ateinančius dvejus metus papildomai mokytojų atlyginimams bus skirta 95 mln. eurų, iš jų 17,4 mln. eurų - jau nuo šio rugsėjo 1 d.

Kaip skelbia Švietimo ir mokslo ministerija, jau kitąmet mokytojų vidutinis atlyginimas augs 20 proc. ir peržengs 1 000 eurų ribą. Toks augimas numatytas pereinant prie mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos modelio, kai mokytojams bus atlyginama už visus atliekamus darbus, ne tik pamokas, ir pasiruošimą joms.

Pakeitimais reglamentuojama, kokios veiklos ir funkcijos sudaro mokytojo etatą, nustatoma darbo krūvio sandara, įvardijami kriterijai, kuriais remiantis algos pastoviosios dalies koeficientai būtų didinami dėl veiklos sudėtingumo, nurodoma, kokios bendros įstatymo nuostatos taikomos mokytojams už papildomą darbo krūvį ir kt.

Mokytojai, dirbantys pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus mokytojus, dirbančius pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, yra vieninteliai viešojo sektoriaus darbuotojai, kuriems atlyginimas skaičiuojamas ne už etatą, o už tarifikuotas valandas.

„Šiuo metu mokytojo atlyginimo dydis priklauso nuo kiekvienos pedagoginės valandos. Trečdalis mokytojų uždirba tik apie keturis šimtus eurų atskaičius mokesčius, nes jų pamokų krūvis mažas“, - teigiama dokumento aiškinamajame rašte. Pasak pataisų iniciatorių, mokytojų, kurie dirba visu etatu, tai yra turinčių 36 pamokas, šiuo metu yra tik 5 proc.

Prezidentės teigimu, svarbiausia švietimo sistemoje ir toliau išlieka ugdymo kokybė ir dėmesys kiekvienam vaikui.

Pedagogų darbo užmokesčio augimas, mokytojo profesijos patrauklumas, ugdymo kokybės gerinimas - tai šios Vyriausybės įsipareigojimas visuomenei. Todėl Vyriausybės laukia didelis iššūkis tinkamai įgyvendinti pasirašytus įstatymus.

Pagrindiniai mokinio ir klasės krepšelio bei etatinio apmokėjimo kriterijai bus reglamentuoti poįstatyminiuose teisės aktuose. Todėl labai svarbu, kad sprendimai būtų priimami susitarus su švietimo bendruomene. Už sklandų įgyvendinimą ir procesų koordinavimą likus nedaug laiko iki naujų mokslo metų atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija.

ELTA