Kiek reikia darbuotis, norint atidirbti už pašalpą?

Socialines pašalpas ir vienkartines išmokas iš savivaldybės biudžeto gaunantys asmenys už tai turi atlikti seniūnijose jiems paskirtą visuomeninę veiklą.:::Per pirmuosius tris šių metų mėnesius mieste naudingą veiklą atliko daugiau nei keturi šimtai asmenų. „Pašalpas ir vienkartines išmokas gaunantys žmonės komisijos sprendimu siunčiami į seniūnijas pagal gyvenamą vietą.

Tik atlikę veiklą, jie gali gauti išmokas“, - pranešime spaudai teigia Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė. Sausio – kovo mėnesiais Socialinės paramos skyrius išdavė 772 siuntimus asmenims į seniūnijas, kuriuose jie turėjo užsiimti visuomenei naudinga veikla. Naudingą veiklą seniūnijose atliko kiek daugiau nei pusę asmenų – 414.

Daugiausiai visuomenei naudingos veiklos per pirmuosius tris mėnesius atlikta Dainavos, Šančių ir Aleksoto seniūnijose. Čia naudinga visuomenei veikla užsiėmė beveik pusę į visas miesto seniūnijas atvykusių asmenų.

"Dalis žmonių tvarkė seniūnijos aplinką. Dalį žmonių siuntėme padėti labdaros organizacijai „Maisto bankas“, taip pat atlikti pagalbinius darbus parapijoje, darželiuose. Keletas žmonių buvo apmokyti ir dirbo pas mus seniūnijoje“, - pasakojo Dainavos seniūno pavaduotoja Asta Chanko.

Pasak Šančių seniūnijos specialistės Alnoros Bagdonienės, beveik visiems atvykusiems asmenims buvo skirti aplinkos tvarkymo darbai: kasti sniegą, rinkti šiukšles gatvėse ar parkuose, tvarkyti kapines. Panaši veikla buvo skiriama ir Panemunės seniūnijoje. „Žiemos laikotarpiu asmenys kasė sniegą ir barstė takelius aplink seniūniją, kapines, švietimo įstaigas“, - teigė Panemunės seniūnijos specialistė Alma Žaltauskaitė.

Beveik trečdalis asmenų dėl pateisinamų priežasčių negalėjo atlikti jiems skirtos veiklos arba suderino su seniūnija atidėti terminą vėlesniam laikotarpiui. Beveik šimtas gyventojų į seniūnijas neatvyko arba atvykę atsisakė atlikti visuomenei naudingą veiklą. Šiems asmenims socialinė pašalpa arba vienkartinė išmoka nebus skirta.

„Organizuojant veiklą visuomet atsižvelgiame į asmens profesinį pasirengimą, asmeninius gebėjimus, pomėgius, įvertinamas jo pajėgumas. Jeigu asmuo nenori atlikti jam paskirtos veiklos, mes jo priversti negalim, tačiau ir pinigų tuomet jis negaus“, - teigė Kauno seniūnų sueigos pirmininkas Algimantas Vilkevičius. Visuomenei naudinga veikla gali trukti ne ilgiau kaip 4 valandas per parą, 40 valandų per mėnesį. Visuomenei naudingos veiklos atlikėjai atlieka tokios trukmės visuomenei naudingą veiklą:

4–24 val. – jei gaunama iki 300 Lt pašalpa (kompensacija) per mėnesį;

12–40 val. – jei gaunama 300–700 Lt pašalpa (kompensacija) per mėnesį;

24–52 val. – jei gaunama 700–1150 Lt pašalpa (kompensacija) per mėnesį;

36–64 val. – jei gaunama 1150–1500 Lt pašalpa (kompensacija) per mėnesį;

52–84 val. – jei gaunama 1500 Lt ir daugiau pašalpa (kompensacija) per mėnesį.

Visuomenei naudinga veikla gali būti: aplinkos tvarkymas, parkų, miškų, medelynų, želdinių tvarkkymas ir priežiūra, pagalba socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose ir institucijoje, pagalba nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės, švietimos, sveikatos, kultrūos, aplinkosaugos srityse, pagalba teikiant socialines paslaugas, organizuojant kultūros, sporto ir kitus renginius.

DELFI