Lemtingas metas eurui
Briuselyje vyksta euro ateitį turintis lemti ES viršūnių susitikimas. Jame Vokietija ir Prancūzija turėtų raginti keisti ES sutartį, kad būtų galima griežtinti finansų drausmę.:::Prieš šį viršūnių susitikimą Europos Centrinis bankas paskelbė iki 1 proc. mažinąs palūkanų normą. Europos Centrinis bankas jau antrą sykį per pastaruosius du mėnesius 0,25 proc. mažina palūkanų normą.Analitikų tai nestebina, rinkos laukia tolesnių Europos Centrinio banko žingsnių. Daug kas laiko jį vienintele institucija, pajėgia kovoti su krize. Bet banko pareigūnai, taip pat ir jo naujasis vadovas Mario Draghi įsitikinę, jog toks ugniagesio vaidmuo gali būti tik laikinas, vyriausybės turi deramai tvarkyti savo finansus.
„Lyderiai turi nutarti, ne ką jie gali nuveikti Europos labui, bet ką jie nuveiks. Mus stebi visas pasaulis“, – pritaria ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barosso. Amerikos prezidentas Barackas Obama jau ne tik tariasi telefonu su Vokietijos kanclere, bet ir derybų į Europą atsiuntė iždo sekretorių Timothy Geithnerį. Derybų Briuselyje įžanga tapo Prancūzijoje, Marselyje, vykęs Europos dešiniųjų partijų lyderių susitikimas. Atmosfera įkaitusi, ypač po to, kai viena reitingų agentūra paskelbė akylai stebinti, ar nebranginti skolinimosi visam 27 šalių blokui.
Tikimasi, kad tai vers lyderius sutarti dėl ES sutarčių pataisų, kurios bent eurozoną paverstų visaverte finansų ir mokesčių politine sąjunga, kad šalys išlaidūnės būtų baudžiamos. Esą didžiausia kliūtis yra tai, kad Vokietija nesutinka su jokiais kitais sprendimais, išskyrus ES sutarties pataisas. Bet jas atmeta Didžioji Britanija, kuri nori apsaugoti nuo reguliavimo svarbų finansų centrą – Londono Sitį.
Kitos šalys sunerimusios, kad sutarties pataisų įsigaliojimas užtruks. Maža to, jas greičiausiai atmes rinkėjai šalyse, kurios turi rengti referendumus. Pasak Europos Sąjungos diplomatų, lyderiai turi sutarti dėl to, kas „tvirta, saugu, protinga ir stabilu“, skambant perspėjimams, kad per kitus metus neliks eurozonos, o Italijos ir Ispanijos šansai grąžinti skolas tokie patys, kaip neramumų krečiamo Egipto.
LTV „Šiandien“
