Lenkija nepatenkinta Švietimo įstatymo pataisomis
Lenkijos Užsienio reikalų ministerija (URM) oficialiai pareiškė nepasitenkinimą Lietuvos Seimo priimtomis Švietimo įstatymo pataisomis, kuriomis tautinių mažumų mokyklose išplečiamas dėstymas lietuvių kalba.:::Ministerijos pareiškime rašoma apie „nusivylimą ir nerimą“ dėl Lietuvos parlamento sprendimo, priimto prieš suinteresuotųjų valią, išreikštą lenkų švietimą ginančioje peticijoje, paremtoje 60 tūkst. parašų. Pažymima, kad įstatymas priimtas nepaisant daug kartų reikštų Lenkijos valdžios įspėjimų, nurodžiusių ir Lietuvos–Lenkijos draugiško bendradabiavimo ir geros kaimynystės sutarties pažeidimo pavojų.Lenkijos URM atstovas spaud ai pranešė, kad Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis šiuo klausimu trečiadienį Varšuvoje kalbėjosi su Lietuvos ambasadore Loreta Zakarevičiene. Atstovo žodžiais, Lenkija tikisi, kad Lietuva atsilieps į daug kartų ir daugelį metų Lenkijos pusės deklaruotą pasirengimą dialogui ir sprendimų, tarp kitų – tautinių mažumų švietimo klausimu, paieškoms.
Lietuvos švietimo įstatymo pataisas plačiai komentuojanti lenkų žiniasklaida atkakliai teigia, kad Lenkijos lietuviai visų dalykų mokosi savo gimtąja kalba, nepastebint, kad atitinkamai, kaip numatyta naujame Lietuvos švietimo įstatyme, šalies istorijos ir geografijos dalykai čia taip pat dėstomi valstybine – lenkų – kalba. Lietuvos Seimas prieš savaitę priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis nustatoma, jog nuo šių metų rugsėjo tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba vyktų ir tos pamokos, kai nagrinėjamos Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo temos, mokoma pilietiškumo pagrindų.
Įstatymo pataisose taip pat numatyta, kad bent 4 valandas per savaitę lietuviškai mokytis turės ir ikimokyklinukai, o nuo 2013 m. taip pat ketinama suvienodinti valstybinės kalbos egzaminą lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų absolventams.
Lietuvos radijas
