Lietuva jau raško euro įvedimo naudą

Europos Komisijai leidus mūsų šaliai įsivesti eurą, Lietuvos vertybinių popierių palūkanos pašėlo čiuožti žemyn. Specialistai sako, kad prie to prisidėjo ir prieš du mėnesius kilstelėti šalies skolinimosi reitingai ir Europos centrinio banko (ECB) sprendimai. Pastebima, kad Lietuvos obligacijos tampa vis patrauklesne investicine preke tarp užsienio investuotojų.:::

Nuo birželio 4 d., kai Europos Komisija leido Lietuvai įsivesti eurą, 2018 m. išperkamų Lietuvos euroobligacijų metinis pajamingumas antrinėje rinkoje smuktelėjo daugiau nei ketvirtadaliu, arba nuo daugiau nei 1,5% iki 1,2% (tokios palūkanos buvo penktadienį). Tai – žemiausias palūkanų lygis nuo pat šių obligacijų išleidimo 2007 m. Atitinkamai šių obligacijų kaina, augant paklausai, ūgtelėjo (obligacijų kainai augant, palūkanos mažėja).

Gavus pritarimą dėl euro įvedimo, Lietuvos obligacijų palūkanos smuko žemiau Latvijos obligacijų palūkanų lygio – 2018 m. išperkamų Latvijos obligacijų metinis pajamingumas antrinėje rinkoje lyginamuoju laikotarpiu krito mažiau nei dešimtadaliu, nuo 1,2% iki 1,1%.

Paprastai atsižvelgus į vertybinių popierių palūkanų lygį antrinėje rinkoje nustatomos ir naujai tarptautinėse rinkose leidžiamų euroobligacijų palūkanos (papildomai pasiūlius nedidelę rizikos premiją). Tai reiškia, kad dėl pastarojo palūkanų kritimo palūkanų našta Lietuvai leidžiant 1 mlrd. EUR vertės 4 metų trukmės euroobligacijas sumažėtų nuo 60 mln. iki 48 mln. EUR, arba 12 mln. EUR (41 mln. Lt).

„Investuotojai Europos Komisijos leidimą Lietuvai įsivesti eurą jau buvo įkainoję ir anksčiau, tačiau pastarasis obligacijų kainos augimas ir palūkanų smuktelėjimas rodo, kad tai buvo padaryta ne iki galo. Todėl Lietuvos obligacijų kainos augimas pastaruoju metu buvo vienas didžiausių pasaulyje, palyginti su panašios rizikos valstybių vertybiniais popieriais. Žinoma, nereikia pamiršti ir to, kad ECB kaip tik birželio 5 d. dar sumažino bazines palūkanas ir paskelbė apie kitas ūkio skatinimo priemones. Tai taip pat galėjo prisidėti prie Lietuvos obligacijų kainos ūgtelėjimo“, – komentuoja Tomas Varenbergas, banko „Finasta“ nuosavų investicijų valdytojas.

Pasak jo, atsiradęs užtikrintumas, kad Lietuva tikrai turės eurą, didina potencialių užsienio investuotojų skaičių – kai kurie jų yra tiesiog nusistatę investuoti tik į euro zonos (o šiam blokui Lietuva jau beveik priklauso) šalis.

Reitingų įtaka

„Paprastai investuotojai žiūri, ne kokios yra palūkanos, bet lygina jas su tos pačios trukmės, tarkime, Vokietijos obligacijų palūkanomis. Šiuo metu pagal Lietuvos obligacijų suteikiamą premiją, palyginti su Vokietijos obligacijomis, mūsų šalies vertybiniai popieriai yra iš tiesų patrauklūs ir geidžiami užsienio investuotojų. Tad Lietuvos obligacijų palūkanos gali smuktelėti dar labiau“, – kalba p. Varenbergas. Pasak Manto Nekrašo, su obligacijomis dirbančio „Swedbank“ finansų maklerio, be euro įvedimo ir ECB sprendimų veiksnių, Lietuvos obligacijas brangina ir reitingų agentūros „Standard&Poor’s“ balandį priimtas sprendimas padidinti Lietuvos skolinimosi reitingą nuo BBB iki A-.

„Tai praplėtė bankų galimybes lietuviškas obligacijas laikyti kaip vadinamuosius likvidumo vertybinius popierius. Tuomet, kai šalies reitingas yra A- lygio, apribojimai dėl šių vertybinių popierių laikymo sumažėja ir pirkti tokių šalių kaip Lietuva obligacijų galima daugiau“, – sako p. Nekrašas.

vz.lt