Lietuvos keliams gresia atominiai išbandymai
Japonijoje viešėjęs Premjeras Andrius Kubilius paskelbė, kad derybos su „Hitachi“ dėl naujos atominės elektrinės Lietuvoje pasiekė paskutinę stadiją.:::O iš Rusijos pasigirdo balsų, kad reaktoriaus gabenimas per Lietuvą taps nacionaline nelaime. Ketvirtadienį vizitą Japonijoje baigęs Premjeras A. Kubilius lankėsi ir atominėje elektrinėje.Jos šioje šalyje statomos šalia jūros, tad japonams nereikia sukti galvos, kaip atgabenti šimtus ar net tūkstančius tonų sveriančius reaktorius ir kitą įrangą. Visa tai plukdoma laivais. O Lietuvos laukia didelis iššūkis, nes iki šiol niekas mūsų šalyje 500 kilometrų nevežė reaktoriaus gaubto, kurio svoris – tūkstantis tonų.
Maršrutas – beveik aiškus
Jau iš esmės aišku, kokiu maršrutu bus gabenama Visagino atominei elektrinei (VAE) skirta įranga. Tiesa, oficialiai jis bus patvirtintas vėliau.
Tačiau jau nuspręsta, kad reaktoriaus gaubtas ir kiti sudėtingi įrenginiai iš Klaipėdos jūrų uosto bus vežami per Salantus, Plungės, Telšių, Šiaulių, Panevėžio, Rokiškio rajonus. „Pasirenkant maršrutą buvo siekiama apeiti didžiuosius miestus, kad nereikėtų trukdyti eismo“, – tvirtino Visagino atominės elektrinės (VAE) logistikos vadovas Edvinas Ivanauskas. Kol kas dar neapsispręsta, kuriuo išvažiavimu iš Klaipėdos – pietiniu ar šiauriniu – bus pasinaudota.
Teks įveikti 539–550 kilometrų, nelygu, koks galutinis maršrutas bus parinktas. Visi kroviniai bus nugabenti per 5 metus.
Korpuso išardyti negalima
Specialistams didžiausią galvos skausmą kelia tai, kad stambiausi kroviniai negalės būti išardyti. Rimčiausias iššūkis – kone per visą Lietuvą nuvežti apie 1000 tonų sveriantį reaktoriaus korpusą. Iš Klaipėdos teks gabenti ir garo generatorių, kurio svoris – 550 tonų.
Dabar jau uždarytos Ignalinos atominės elektrinės įrenginiai prieš keliasdešimt metų buvo montuojami vietoje, o detalės atgabentos geležinkeliu. Keturi ABWR tipo reaktoriai (tokį ketinama pastatyti Visagine) veikia Japonijoje. Tačiau atominės elektrinės stovi šalia jūros, taigi transportuoti detales ten buvo lengviau.
„Per Lietuvą nusidrieksiantį maršrutą keletą kartų apžiūrėjo ir vertino didžiausių pasaulio kompanijų transportavimo specialistai, taip pat ir „Hitachi“ atstovai“, – pasakojo E. Ivanauskas. Jau aišku, kad reikės modernizuoti tiltus, pralaidas, kai kur platinti posūkius, stiprinti kelių dangą.
Rusai jau baugina
Rusijos žiniasklaidoje jau pasirodė pranešimų, kad reaktoriaus gabenimas iš Klaipėdos į Visaginą taps nacionaline Lietuvos nelaime. Rusijos naujienų agentūros tinklalapyje Rusijos ekonomistė Ana Meizer dėstė, kad keliuose, kuriais bus gabenami didieji kroviniai, teks nugriauti visus tiltus ir išmontuoti visas elektros linijas.
„Reikės be elektros palikti pusę Lietuvos, jei ne daugiau“, – baugino ekonomistė, susipažinusi su maršrutu. Lietuvoje daug kas šį komentarą įvertino kaip propagandą.
Tiltai krovinių neatlaikytų?
Tačiau A. Meizer iš dalies yra teisi. Sausio mėnesį parengtoje VAE krovinių transportavimo galimybių studijoje nurodoma įvairių kliūčių, su kuriomis susidurs krovinių gabentojai. „Visi maršrute esantys kelio statiniai nelaiko krovinių, kurių svoris viršija 200–250 tonų“, – skelbiama studijoje.
Šie statiniai – tai tiltai, viadukai. Jų maršrute – apie 50. Tačiau VAE logistikos vadovas E. Ivanauskas teigė, kad tiltų griauti nereikės – jie bus rekonstruojami, o elektros linijos nuo stulpų bus perkeltos po žeme. Reaktoriaus korpusą ketinama atgabenti, kai statybos jau bus prasidėjusios. Iš pradžių bus vežamos nedidelės dalys. Jei bus pasirinktas pietinis išvažiavimas, reikės rekonstruoti 4–5 kelių ruožus.
Vienuolikoje iš dvidešimt dviejų geležinkelio pervažų reikės atlikti įvairių darbų. Be to, šis maršruto variantas driekiasi per Klaipėdą. Galimybių studijos autoriai perspėja, kad problemų vežant krovinius gali kilti transporto žieduose.
Pasirinkus šiaurinį išvažiavimą iš uostamiesčio teks išmontuoti viaduką ir iškelti „Klaipėdos naftai” priklausančią šiluminę trasą. Tačiau šiuo atveju nereikėtų važiuoti per uostamiestį.
Nemunu siūlo neplukdyti
Maršrutų sudarytojai iš pradžių siūlė įtraukti ir vandens kelią. Tokiu atveju dalis mažesnių krovinių būtų plukdoma laivais iš Klaipėdos į Vilkiją, o po to gabenama sausumos keliais.
Maršruto galimybių studijoje, kurią praėjusį mėnesį parengė VAE, vandens kelias buvo sukritikuotas. Atkreiptas dėmesys, kad žiemą gabenti krovinius būtų neįmanoma. Be to, reikėtų gilinti upės vagą, įrengti krantinę.
Tiesa, šis maršrutas būtų trumpesnis nei sausumos keliais. Vis dėlto šis maršrutas paliktas kaip rezervinis. Prieš porą metų svarstyta ir gabenimo per Latviją idėja, mat atstumas nuo Rygos uosto iki Visagino – trumpesnis. Tačiau šis variantas pasirodė nepriimtinas – Dauguvos upėje yra užtvankų, o sausumos kelias driekiasi per Daugpilio miestą.
Kainuos ketvirtį milijardo
Paruošti kelius gabenti krovinius į naująją atominę elektrinę šalies biudžetui atsieis nemenkai. Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai apskaičiavo, kad ši suma gali siekti apie 250 milijonų litų.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Skirmanto Skrinsko, į šią sumą įtrauktas pridėtinės vertės mokestis, kasmetinis darbų pabrangimas ir išlaidos valstybiniame kelių tinkle. Tiltų rekonstravimas ir statyba atsieis apie 55 proc. šios sumos, dar 15 proc. bus skirta kelio ruožams tiesti ir asfaltuoti, posūkiams ir sankryžoms platinti.
„Kainos yra preliminarios, nustatytos pagal panašių darbų kainas“, – „Lietuvos rytui“ teigė S. Skrinskas. Maršrutą rengę specialistai mano, kad investicijos į kelius ir tiltus nenueis niekais – pagerins susisiekimą Lietuvoje.
Urėdas pasiekė pergalę
Šiandien jau aišku, kad norint nugabenti įrangą į Visaginą reikės statyti naują tiltą per Ventos upę. Be to, teks tiesti kelio ruožą ir per Kuršėnų mišką. Tokiam planui pasipriešino Kuršėnų urėdas Algimantas Kundrotas.
Jis pasiūlė kelią kreipti per pačius Kuršėnus. „Įranga elektrinei bus gabenama per Daugėliškių parką, kurį mes ką tik atnaujinome už ES paramos lėšas. Siūlėme atsisakyti šio maršruto, tačiau mums pasakė, kad tai būtų sudėtinga“, – skundėsi urėdas. Tiesa, maršruto sudarytojai su miškininkais sutarė, kad kelias šiek tiek bus pakoreguotas. „Kelias nekliudys mūsų pušyno, tačiau teks paaukoti juodalksnyną“, – teigė urėdas.
Be to, miškininkai išgirdo pažadą, kad tuo keliu bus leista važiuoti tik tiems sunkiasvoriams, kurie gabens įrangą. Pretenzijų dėl maršruto turėjo ir Šiaulių rajono savivaldybės atstovai – jie siūlė maršrutą nukreipti kitur. Šalies gyventojai ar kitos savivaldybės visas pretenzijas dėl maršruto galėjo pateikti iki praėjusio penktadienio.
Teks pirkti žemę iš savininkų
Maršruto sudarytojams tenka laužyti galvą ne tik dėl tiltų ir viadukų. Svarbi ir žemės nuosavybės problema. „Privačiuose sklypuose numatoma atlikti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras“, – skelbiama specialioje VAE ataskaitoje.
Apskaičiuota, kad tai kainuos 15 proc. transportavimo biudžeto arba beveik 40 milijonų litų. VAE logistikos vadovas E. Ivanauskas teigė, kad papildomai privačių žemių reikės labai mažai. Kai kuriais atvejais teks žemę iš gyventojų perimti valstybės nuosavybėn. Su šiuo iššūkiu VAE turi susidoroti iki 2015 metų liepos 15 dienos.
Už pinigus nuvežtų bet ką
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tiltų ir specialiųjų statinių katedros darbuotojas Algirdas Notkus įsitikinęs, kad nuvežti 1000 tonų sveriančias reaktoriaus dalis Lietuvoje yra įmanoma: „Viską lemia kaina.“ Jis prieš kelerius metus rūpinosi, kad iš Klaipėdos į „Mažeikių naftą“ būtų nuvežtas 535 tonas sveriantis reaktorius.
Tiesa, tąkart maršrutas buvo penkis kartus mažesnis nei iki Visagino, o krovinys – perpus lengvesnis. „Tiltai Lietuvoje didelio svorio neatlaiko, tad teko naudoti specialią platformą arba juos apvažiuoti“, – tvirtino specialistas.
Jau apskaičiuota, kad gabenant atominės elektrinės dalis teks pervažiuoti apie 50 tiltų ir viadukų. A. Notkus iškart atmetė idėją krovinius gabenti vandens keliu: „Nemunu keleiviniai laivai vos gali plaukti, o čia juk sunkūs sudėtingi kroviniai. Grimzlės tikrai nepakaktų.“
Abejoja, ar nugabens
Kiek kitokios nuomonės laikosi prieš naują atominę elektrinę pasisakantis akademikas Jurgis Vilemas. Jis abejoja, ar pavyks iki Visagino nugabenti stambiausias dalis. Jo nuomone, atstumas nuo Klaipėdos iki Visagino yra pernelyg ilgas, o gabaritai – pernelyg dideli.
Mechanizmai į statytą Ignalinos atominę elektrinę buvo vežami dalimis ir čia surenkami ar suvirinami, o japonų reaktorius ir su juo susijusios technologijos yra nedalomos. „Ignalinos atominė elektrinė buvo statoma lyg iš lego detalių. Tačiau naujoji elektrinė yra visai kitokia.
Jos gaubto ir kitų detalių padalinti neįmanoma“, – sakė J.Vilemas. Be to, jo tvirtinimu, visas gabenimo išlaidas – 250 milijonų litų – turės padengti Lietuva: „Tokia pasaulinė praktika – lėšas agregatams transportuoti skiria šalis, kurioje ir stovės elektrinė.“
Stambius krovinius teko vežti ir anksčiau Iki šiol per Lietuvą jau kelis kartus buvo gabenami nestandartiniai kroviniai. 2007 metais Panevėžio termofikacinei elektrinei buvo vežama dujų turbina ir generatorius, jų svoris siekė 250 tonų. 2008-aisiais į „Mažeikių naftą“ iš Klaipėdos gabentas 535 tonas sveriantis reaktorius. Tai didžiausias iki šiol gabentas krovinys Lietuvos teritorijoje.
Jis buvo vežamas penkias paras, o projektas rengtas trejus metus. Praėjusiais metais iš Klaipėdos jūrų uosto į Baltarusiją turėjo būti gabenama 9 metrų pločio ir 190 tonų sverianti metalinė kolona-plokštė, skirta naftos perdirbimo įmonei. Paaiškėjus, kad tokio krovinio gabenti neįmanoma, jis buvo supjaustytas į 20 smulkesnių dalių.
„Lietuvos rytas“
