Mūšyje dėl dujotiekių Lietuva ėmė klupčioti
Rusijos premjerui Vladimirui Putinui pareiškus, kad Lietuvos ketinimai iš „Gazprom“ atimti dujotiekius yra plėšikavimas, priblėso ir mūsų valstybės ryžtas. „Lietuvos dujų“ ateitis paaiškės derybose.:::Vyriausybė ne sykį kartojo planuojanti iki 2012-ųjų kovo nuo „Lietuvos dujų“ atskirti dujų vamzdynus ir pasiekti, kad dujas tiekiantis „Gazprom“ nebegalėtų jų kontroliuoti.Užvakar Vyriausybė buvo numačiusi perduoti Seimui svarstyti „Lietuvos dujų“ pertvarką įteisinsiantį įstatymą. Bet netikėtai nuspręsta teirautis EK nuomonės dėl šio įstatymo.
Akivaizdu, jog dujų verslo skaidymo planai vėluos: parlamentas nespės priimti reikiamo įstatymo iki žiemos atostogų pradžios, kaip planuota anksčiau.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas jau pripažįsta, kad „Gazprom“ išties gali nukentėti pertvarkant vamzdynus, ir prašo EK nuspręsti, ką Lietuvai daryti.
„Turime teisinę koliziją: ES direktyvoje reikalaujama atskirti dujų tiekėją nuo perdavimo vamzdynų. Ją turime įgyvendinti. Bet yra investicijų apsaugos ir skatinimo sutartys tiek su Rusija, tiek su Vokietija.
Šie teisės aktai gali būti vertinami kaip prieštaraujantys vieni kitiems“, – „Lietuvos rytui“ sakė A. Sekmokas.
Jo žiniomis, derėtis su Rusija dėl „Lietuvos dujų“ ateities ketina pati EK. Pasak ministro, tai būtų platesnių derybų tarp dujas tiekiančios Rusijos ir jas vartojančios Europos vienas etapų.
„Tikėtina, kad dėl Europos dujų įmonių pertvarkos EK kalbėsis tiesiogiai su Rusija. Mes bandysime dalyvauti, jeigu turėsime galimybę.
Su savo įstatymu neturėtume užbėgti už akių. Greičiausiai EK rekomenduos palaukti, kol bus pasiektas susitarimas su Rusija, tiksiantis ir mums“, – sakė A. Sekmokas.
ES yra įpareigojusi savo valstybes neleisti dujų pardavėjams valdyti pagrindinių šalies vamzdynų (vadinamųjų perdavimo dujotiekių).
Mat manoma, kad tokiu atveju dujų pardavėjai savo konkurentams stengiasi neleisti naudotis dujotiekiais, todėl gali kelti dujų kainą.
Lietuvoje beveik visus dujotiekius valdo bendrovė „Lietuvos dujos“, kurios akcijos priklauso vieninteliam dujų tiekėjui Rusijos „Gazprom“ (37,06 proc.), taip pat Vokietijos „E.On Ruhrgas“ (38,91 proc.), valstybei (17,7 proc.) ir smulkiesiems akcininkams.
Perdavimo sistemos dujotiekiai sudaro maždaug pusę „Lietuvos dujų“ turto.
A. Sekmokas pripažįsta, kad išskaidžius „Lietuvos dujas“ gali paaiškėti, jog atskirų įmonių bendra vertė yra mažesnė negu dabartinės. Tad dabartiniai akcininkai galėtų reikalauti kompensacijos.
„Yra rizikos, kad taip gali nutikti, – baiminosi A. Sekmokas. – Jei Europos Komisija pritars mūsų pasirinktam „Lietuvos dujų“ pertvarkymo būdui, būsime saugesni.“
Pasak A. Sekmoko, jei naujasis įstatymas būtų įgyvendintas, nei „Gazprom“, nei „E. On Ruhrgas“ negalėtų turėti daugumos akcijų įmonėje, valdančioje Lietuvos perdavimo sistemą.
„Apribojimai galioja ES: jeigu „E. On“ vienoje šalyje yra tiekėjas, jis negali prižiūrėti kitos įmonės akcijų“, – sakė A.Sekmokas.
Vyriausybės parengtame įstatymo projekte numatyta, jog dujų tiekėjai neturėtų teisės skirti nė vieno perdavimo tinklus valdančios bendrovės vadovo.
Ministras pripažino, kad naujojoje perdavimo sistemos bendrovėje valstybė daugumos akcijų irgi negalės turėti, nes neturi tam reikiamų lėšų.
“Lietuvos rytas”
