Maisto brangimas atsilieps ir žmonių sveikatai
Ekonomistas Jonas Čičinskas, komentuodamas maisto brangimo tendencijas, teigia, kad žmonėms su tuo susitaikyti daug sudėtingiau nei su, pavyzdžiui, augančiais energetikos kaštais.:::Prognozuojama, kad maistas artimiausiu metu Lietuvoje pabrangs 20 proc., o tai, neabejoja VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas Pranas Žukauskas, neigiamai paveiks tautiečių fizinę sveikatą.Artimiausiu metu kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje gali šoktelėti dar iki 20 proc. Anot lrt.lt pašnekovų, toks kainų augimas – visiškai natūralus, o ne dirbtinai sukeltas suinteresuotų rinkos dalyvių. Ekspertai taip pat pažymi, jog vienareikšmiškai vertinti situ acijos negalima. Jie žada pagyvėsiant ekonomiką, tačiau tuo pat metu įspėja apie galimą atlyginimų mažinimą bei ne maisto prekių brangimą.
Ekspertas: maistas brangs dar 20 proc.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys pastebi, kad tiek didįjį kainų pakilimą 2007 m. pabaigoje ir 2008 m. pradžioje, tiek kainų didėjimą 2010 m. rudenį įtakojo keletas pagrindinių priežasčių.
„Maisto produktų kainų kilimą, tiek ankstesnį, tiek dabartinį, lėmė išaugęs vartojimas, ypač Azijos, Kinijos šalyse. Aišku, kainų auginimui turėjo įtakos ir blogos klimatinės sąlygos“, – vardino A. Gapšys.
Kaip pastebi pašnekovas, Lietuvoje per 2010-uosius 15–20 proc. išaugo pieno produktų kainos. 2011-aisiais, anot A. Gapšio, pieno produktų kainos kilti nebeturėtų. 2010 m. beveik dvigubai, jeigu lyginti su 2009 m., išaugo grūdų kainos, tuo tarpu duonos kaina kilo 15–20 proc. 2011-aisiais duonos kaina, anot eksperto, dar gali augti, tačiau ne daugiau kaip 5 proc. „Grūdų kaina išaugo dėl to, kad iš esmės pasaulinėje rinkoje įvyko jų kainų augimas, susijęs su tuo, kad pasaulyje apie 5–7 proc. mažiau buvo užauginta grūdų. Kitas dalykas, išaugo pats grūdų vartojimas“, – pasakojo pašnekovas.
Mėsos kaina, anot A. Gapšio, Lietuvoje nesikeičianti jau dešimtį metų, tačiau artimiausiu metu ji tikrai kils. Anot pašnekovo, tikėtina, kad kiaulienos kaina išaugs 20 proc., jautienos – iki 10 proc. Vištienos kaina, eksperto nuomone, turėtų didėti tiek pat, kiek ir kiaulienos, t. y. iki 20 proc. „Nors galvijų supirkimo kainos yra sumažėjusios, tačiau, aišku, tai laikinas dalykas, nes pašarinių grūdų kainos yra pakankamai daug išaugusios.
Sakyčiau, kad mėsos kainos didėti pradėti gali jau balandžio mėnesį“, – dėstė ekspertas. Lietuvis agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas sako, kad nors ir nedaug, bet artimiausiu metu augs aliejaus kaina.
Pašnekovo nuomone, ji gali didėti iki 10 proc. „Aliejinių kultūrų Lietuvoje neauginame ir paties aliejaus negaminame, visas rapsas, kurį mes Lietuvoje užauginame, eina daugiausiai techniniam perdirbimui. Aišku, tendencija aliejaus kainų augimo turėtų būti, kadangi aliejinių kultūrų kainos pasaulyje didėjo“, – sakė A. Gapšys. Daržovių kainos 2011-aisiais, anot eksperto, augs. Tikėtina, jog jos pakils iki 10 proc. „Daržovių kainos Lietuvoje dar gali augti, nes iš sausrą patyrusios kaimynės Rusijos – pakankamai didelis poreikis joms“, – pasakojo pašnekovas.
Situacija – palanki spekuliantams
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Jonas Čičinskas pastebi, kad maisto produktų kainų kilimas yra vienas bjauriausių dalykų. „Net energetikos kainų kilimą lengviau žmogus atlaiko – tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse“, – teigia pašnekovas.
Anot J. Čičinsko, jeigu maisto produktų kainos kiltų gana ilgai ir pakiltų gana aukštai, tai priverstų vyriausybes imtis papildomų priemonių. Pirmiausia – subsidijavimo. „Vis dėlto nepanašu, kad tos kainos Lietuvoje kiltų iki tokių dramatiškų aukštumų“, – pažymėjo pašnekovas.
Ekspertas pastebi, kad susiklosčiusi padėtis maisto rinkoje patogi spekuliantams. „Kadangi šiuo metu ekonomika apmirusi, investuoti visur pavojinga, perspektyvos menkos, tai tenka į žaliavinę sritį pasisukti – pirkti didelius kiekius produkcijos ir laukti, kada kainos dar labiau pakils“, – svarstė pašnekovas.
J. Čičinskas pabrėžė, jog maisto produktų kainų negalima vertinti vienareikšmiškai. Pasak eksperto, yra pavojus, kad Lietuvoje ženkliai šoktelėjusios kainos gali pastūmėti emigraciją, kita vertus – susiklosčiusi padėtis rinkoje palanki ūkininkams ir perdirbėjams. „Maisto brangimas didina pajamas ūkininkams, šiek tiek visiems perdirbėjams – tai trupučiuką pagyvina ekonomiką miestuose, miesteliuose, netgi ūkiuose.
Ypač tas matysis pavasarį kai, gali būti, ūkininkai bus trupučiuką drąsesni, bandys plėsti produkciją, dėl to samdys daugiau žmonių. Vienpusiškai piešti maisto produktų kainų brangimo paveikslo nereikėtų. Yra, kas dėl to pelnysis. Lietuva, kaip vienintelė tarp Baltijos valstybių daugiau maisto produktų eksportuojanti negu importuojanti, čia santykinai daugiau laimės. Maisto gamintojų pajamos po truputį didės ir tai šiek tiek kompensuos praradimus“, – dėstė ekonomistas.
Pašnekovas taip pat pažymėjo, kad valstybei nereikėtų bandyti kontroliuoti rinkos, nes esą tai bergždžias reikalas, kuris, tikėtina, tik dar labiau iškraipytų situaciją rinkoje. „Valstybei geriau ne pačiai rinką kontroliuoti, bet paremti tuos, kurie labiausiai nukenčia dėl maisto produktų kainų pabrangimo“, – pažymėjo J. Čičinskas.
Daugės sergančiųjų, kils kainos kavinėse ir mažės atlyginimai
VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas Pranas Žukauskas pastebi, kad maisto produktų kainų didėjimas neigiamai paveiks tautiečių fizinę sveikatą. „Maisto produktai yra pirmaeilio būtinumo prekės, mėsos produktai maiste, bent jau Lietuvos maitinimosi kultūroje vyrauja. Perkamoji galia mažės, vartojimas mažės, daugelio žmonių maitinimasis, kuris šiandien nėra labai jau pilnavertis, dar labiau blogės.
Kai kam galimi netgi sveikatos sutrikimai“, – pasakojo pašnekovas. Pasak pašnekovo, kritus prekybos centrų pajamoms, tikėtina, mažės darbuotojų atlyginimai. „Gali būti, kad prekybos centrai pradės dar labiau skriausti savo darbuotojus mažindami jiems atlyginimus, remdamiesi tuo, kad pajamingumas sumažėjo.
Be to, prekybos centrai, norėdami kompensuoti savo nuotolius, šiek tiek padidins kitų produktų kainas, kad bendri pardavimai mažiau kristų, o kad per mėsą kris, tai tikrai kris“, – pastebėjo P. Žukauskas.
Teigia, kad ūkininkai iš situacijos nesipelno
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas neigia, kad ūkininkai iš esamos situacijos gauna naudos. „Aš manau, kad šiandien tas pasipelnymas minimalus.
Rinkoje grūdai brangsta, kadangi aplinkui, kitose Rytų šalyse, nėra nei daržovių, nei bulvių, bet ir žaliava brangsta, brangsta kuras, dujos“, – pastebėjo pašnekovas.
Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko, kainoms didelę įtaką turi situacija Europos Sąjungoje. „Mes neturime galimybių naudotis padėtimis, kadangi esame Europos Sąjungoje. Jeigu vienais metais kaina būna 300 Lt, tai mes už 300 Lt grūdus ir parduodame. Jeigu kaina būna 800 Lt, tai mes už 800 Lt juos parduodame.
Viską reguliuoja rinka, kitais metais dirbame į nuostolį, nes užsienio šalyse daug grūdų būna prikulta. Ir turi tenkintis tokiomis kainomis, kokios yra. Yra buvę, kad grūdai kainavo 400 Lt, o trąšos – 800 Lt. Viskas išsilygina, nėra taip, kad ūkininkai uždirba, perdirbėjai arba prekybininkai “, – pasakojo pašnekovas.
Maisto kainų augimas kelia nerimą visam pasauliui
Kaip praneša portalas pinigukarta.lt, nerimas dėl maisto kainų kelia vis didesnį pavojaus signalą visame pasaulyje. Indijoje žmonės nusiminę dėl svogūnų. Brangus maistinis aliejus Kinijoje nepaisant valdžios draudimų lemia gyventojų kaupimą.
Tuo metu miltai ir duona yra pagrindiniai riaušių kaltininkai Alžyre ir Jordanijoje. Ryžiai, vienas pagrindinių maisto produktų daugelyje Azijos šalių, kol kas išlaiko stabilias kainas – ačiū geram Tailando derliui. Yra šalių, priklausomų nuo kviečių, didžiausios pasaulio maisto žaliavos, tačiau jie nebepatenkina visų norinčiųjų jais maitintis, ypač Afrikoje.
Ironiška, tačiau pasauliniai kviečių rezervai pastaraisiais metais yra didžiausi, nors šių grūdų kaina yra rekordiškai aukšta – Londone prašoma 200 svarų sterlingų už toną. Per keletą paskutinių metų kaina kilo 90 proc.
Problemos dalis yra ta, kad maistas nenukeliauja ten, kur turėtų. Be to, iš dalies ateities kainos kyla dėl baimės, kad maisto neužteks. „Rabobank agricultural research“ analitikė Erina FitzPatrick sako, kad nerimas dėl neprognozuojamo oro ir kviečių sąsaja su javų kainomis siekia aukštumas. „Mes matėme pasaulyje daug produkcijos mažėjimo, daugeliui atvejų įtakos turėjo nepalankios oro sąlygos. Tačiau paklausa ir pasiūla bei į vietą grįžtanti ekonomika lemia pozityvias prognozes. Kalbant bendrai javų ir kviečių kainos linkusios kisti kartu, nes ūkininkai renkasi, sėti vienus ar kitus“, – sakė ji.
Javai yra agrokultūrini produktas, kuris, manoma, šiemet brangs labiausiai, nors jau dabar kainuoja 6 JAV dolerius už bušelį – tai yra aukščiausia kaina nuo finansų krizės pradžios. Ji pakilo 67 proc. po to, kai dėl blogo oro Kinijoje buvo sugadinti pasėliai ir Kinija pirmą kartą pradėjo importuoti grūdus. Dėl šios priežasties ūkininkai nusprendė auginti javus, nes jų kaina didesnė. „Antra priežastis yra oro išdaigos.
Esmė yra ta, kad dėl jų produkcijos lygis krenta gana dramatiškai“, – priduria E. FitzPatrick. Kyla ne tik javų ir kviečių kainos. Kai grūdų kainos pradėjo augti, gyvulių šėrimo kainos irgi pakito į didžiąją pusę. Prognozuojama, kad galvijų, kiaulienos mėsos kainos kils nuo 19 iki 26 proc., kaip sako patys ūkininkai – daugiausiai per 20 paskutinių metų.
Negana to, bus jaučiamas spaudimas iš Azijos ir kitų besivystančių regionų dėl didėjančio geresnio gyvenimo poreikio, tarp kurių ir maitinimasis mėsa. Neprognozuojamas oras ir auganti paklausa iš didėjančios pasaulinės populiacijos yra du didžiausi esminiai veiksniai.
Tačiau tai taip pat susiję su didelėmis naftos kainomis, beveik visame pasaulyje naudojamos transportuoti prekes. Viena iš maisto kainų baimės pasekmių gali būti ta, kad vyriausybės pradės labiau kištis į rinkos reguliavimą. E.Fitzpatrick sako: „Mes jau pernai matėme prislopintą valdžių pasirodymą agrokultūrinėse rinkose.
Tolimesni tiekėjų smūgiai gali turėti įtakos valdžių įsikišimui ir 2011 m.“ „Renaissance Capital“ vyriausiasis pasaulio ekonomistas Charles Robertsonas sako: „Vienas dalykas, dėl kurio galime būti tikri, yra tai, kad ginčai dėl maisto kainų taps labiau ideologiniai.“
Pinigukarta.lt, Lrt.lt
