Nepartiniai kandidatai perversmo nesukėlė
Politologai sako, kad, išskyrus vos kelis miestus, pirmą kartą rinkimuose dalyvauti galėję nepartiniai nariai didelės įtakos tarybose neturės.:::Prie balsavimo urnų atėję rinkėjai iš pusės tūkstančio norinčiųjų į savivaldybes duris atvėrė 76 jokiai partijai nepriklausantiems nariams.„Iš viso išrinkta 18 save išsikėlusių kandidatų, kurie neįeina į koalicijas. Dar 58 save išsikėlę kandidatai buvo išrinkti išsikėlusių kandidatų sąrašuose. Save išsikėlę kandidatai sudaro beveik 5 proc. visų tarybos narių korpuso“, – kalbėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Šie nepartiniai kandidatai, vieni ar su judėjimais, teisę dirbti miesto taryboje iškovojo daugmaž kas trečioje savivaldybėje.
Tačiau didžiausia sėkmė aplankė patraukusius paskui judėjimą Vilniuje įkūrusį ir jau dukart Vilniaus meru buvusį Artūrą Zuoką. Sostinėje jo koalicija sulaukė daugiausiai rinkėjų balsų ir miesto taryboje gavo daugiausiai – 12 kėdžių. „Manau, kad politologai bent jau Vilniaus miesto rinkimų situaciją turės nagrinėti dar ilgai“, – teigė A. Zuoko ir Vilniaus koalicijos lyderis. Nors trečiąkart Vilniaus meru siekiantis tapti A. Zuokas politikoje ne naujokas, jam teks nemenkas iššūkis – derybos su pirmąkart Vilniaus mieste tiek rinkėjų balsų sulaukusiu Lenkų rinkimų akcijos ir rusų aljanso bloku, kuris sostinės taryboje turės vos vienu nariu mažiau nei A. Zuoko judėjimas ir sako taip pat sieksiantis mero posto. „Vilniuje užėmėm garbingą 2 vietą ir laimėjom 11 mandatų. Tai nuostabus rezultatas“, – sakė Lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
„Mes turim didžiausią pasitikėjimą Vilniaus mieste ir natūralu, kad sieksime mero posto“, – tvirtino A. Zuokas. Tuo metu Kaune, kur jokiai partijai nepriklausančio verslininko Visvaldo Matijošaičio koalicija užėmė trečią vietą ir gavo 5 mandatus, situacija ramesnė. Daugiausiai rinkėjų balsų surinkę konservatoriai žada derėtis su visais mandatų gavusiais kandidatais. Visgi politologai sako, kad šių rinkimų naujovė – nepartiniai kandidatai – didelių perversmų nesukėlė, žmonės lieka ištikimi partinei sistemai, ir tradicinėms partijoms.
„Nesugriovė, kaip tik iliuzijas apgriovė, kad nepriklausomi kandidatai gali laimėti esant tokiai rinkimų į savivaldybes tvarkai. Jis turės laisvesnes rankas negu bet kuri partija, nes jam niekam nereikės atsiskaityti iki sekančių rinkimų, tik prieš rinkėjus“, – kalbėjo politologas Antanas Kulakauskas.
Išskyrus Vilnių, Kauną ir Raseinius, kur nepartiniai kandidatai sudarys trečdalį tarybos, daugumoje tarybų nepartiniai asmenys užims vos vieną–dvi kėdes tarybose ir esą didelių pokyčių sprendimams neturės.
LTV „Šiandien“
