Nuo 2012 metų sausio įsigalioja visiškas alkoholio reklamos draudimas
Nuo kitų metų pradžios Lietuva pralenks net Norvegiją. Ten iki šiol leidžiama silpnų gėrimų reklama ir alaus gamintojų atributika lauko kavinėse.:::Mūsų šalyje turėtų nelikti jokios reklamos. Nuo 2012 metų sausio įsigaliosiantis visiškas alkoholio reklamos draudimas vertinamas vis prieštaringiau. Deramai neapsvarstyti draudimai bus ne tik absurdiški, bet ir griežčiausi visoje Europos Sąjungoje.Mat net į restorano lauko kavi nę išneštas alaus bokalas negalės būti pažymėtas prekės ženklu. Ką jau kalbėti apie padavėjų marškinėlius ar lauko skėčius su aludarių simbolika – juos teks paprasčiausiai sunaikinti. Trečiaidienį „Carlsberg Group“, valdančios didžiausią šalies alaus daryklą „Švyturys-Utenos alus“, vicepezidentas Jornas Tolstrupas Rohde mynė kelius Ūkio ministerijoje ir Vyriausybėje mėgindamas suprasti, kas dedasi mūsų šalyje.
Prieš susitikimą su mūsų valdžios atstovais lankėtės Latvijoje. Jei palygintume valstybės kišimąsi į aludarių verslą, kurioje iš Baltijos šalių šiuo metu dirbti sudėtingiausia? Manau, kad jau dabar galime drąsiai pasakyti: Lietuvoje valstybės reguliavimas – griežčiausias ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir visoje ES. O priimtas įstatymas gali būti itin žalingas aludarystei. Jei mes negalėsime reklamuoti savo produktų, iškart pamatysime, kaip juos ims stumti pigesni ir nekokybiški produktai iš užsienio.
Tai pavojinga žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, nes Lietuvos alaus pramonė nesugebės konkuruoti. O juk šio sektoriaus įmonėse įdarbinome 5 tūkst. vietos darbuotojų. Be to, iš vietos ūkininkų perkame produkciją – pavyzdžiui, 75 tūkst. tonų miežių kasmet. Kaip į jūsų argumentus reagavo Vyriausybė? Kalbėjomės su ūkio ministru Dainiumi Kreiviu, jis puikiai mus suprato ir sutiko, kad Lietuvos įstatymai yra vieni griežčiausių, ir tai gali turėti ekonominių pasekmių. Tačiau pažadų iš ministro neišgirdau. Bet tikiuosi tolesnių diskusijų, supratimo ir atsakingo Lietuvos Vyriausybės požiūrio.
Nes klaidingi sprendimai gali atsirūgti ne tik mums, bet ir Lietuvos ekonomikai. Ką siūlote Lietuvos valdžios atstovams? Pabrėžėme, kad esama ir alternatyvų draudimams. Kitose rinkose aludarių asociacijos pačios imasi savireguliavimo veiksmų. Jos sutinka riboti reklamą tam tikrais atvejais. Mes norime elgtis atsakingai: jei mums sakoma, kad perlenkėme su reklama, visada sutinkame.
Pavyzdžiui, rengiame kampanijas prieš besaikį alaus vartojimą, nes nenorime, kad žmonės gertų per daug alaus ir taptų priklausomi nuo alkoholio. Tokios savanoriškos priemonės yra daug geresnis būdas skatinti atsakingą vartojimą nei su aukštos kokybės produktais susiję vyriausybės draudimai. Atlikta nemažai tyrimų Europoje, Kanadoje ir JAV, jų metu nustatyta, kad tarp reklamos ir alkoholio vartojimo nėra ryšio. Pavyzdžiui, Lenkija kone dešimtmetį draudė alkoholio reklamą, bet alaus suvartojimas padidėjo dvigubai. Todėl Lietuva problemą mėgina išspręsti neteisingu įstatymu.
„Lietuvos rytas“
