Poliklinikų vadovams – apie finansus, atsakingą vaistų skyrimą bei prevencijos aktyvinimą

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (Panevėžio TLK) šią savaitę į pasitarimą sukvietė savo veiklos zonos pirminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ) vadovus. Pasitarime kalbėta apie įstaigų finansinės veiklos ataskaitų rezultatus, skatinamąsias paslaugas, aptartos  greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų teikimo, Panevėžio TLK vykdomos ūkio subjektų priežiūros 2017 metų aktualijos, elektroniniai receptai, prevencinių programų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, vykdymas.

Pasak Panevėžio TLK direktoriaus Jono Narbuto, tokiam pasitarimui pribrendo reikalas. Kadangi sutartys su gydymo įstaigomis pasirašomos elektroniniu būdu, nebelieka galimybės bendrai su jų vadovais aptarti svarbių veiklos rezultatų. Būtent tokį aptarimą nuspręsta organizuoti šį kartą.
Pagrindinius finansinius 2015–2017 metų PASPĮ rodiklius, susijusius su PSDF biudžeto lėšomis, apžvelgusi ir 2017 m. finansinius rezultatus akcentavusi Sutarčių skyriaus vyriausioji specialistė Kamilė Kakariekienė lygino viešųjų ir privačių gydymo įstaigų pajamas ir sąnaudas, darbo užmokesčiui tenkančią sąnaudų dalį, 2016 ir 2017 m. finansinių rezultatų pokytį. Specialistė atkreipė dėmesį, kad pernai neigiamą finansinį rezultatą turėjo 14 PASPĮ: 1 poliklinika, 6 pirminės sveikatos priežiūros centrai (PSPC) ir 7 privačios PASPĮ. 20-ies įstaigų finansinis rezultatas pernai buvo blogesnis nei 2016 m., o didžiausias neigiamas pokytis, kaip rodo analizė, užfiksuotas Pasvalio, Anykščių r. sav. ir Krekenavos (Panevėžio r.) PSPC. Įstaigos yra nurodžiusios tokias neigiamo finansinio rezultato pagrindines priežastis: išaugusias sąnaudas, susijusias su darbo užmokesčiu, ir gyventojų ar pacientų skaičiaus mažėjimą.
Klausimų dėl finansinių rezultatų PASPĮ vadovams nekilo, tačiau žinia, kad 2017 m. pajamos viešosiose gydymo įstaigose, palyginti su 2016 m., augo 2 proc., o privačiose – 8,6 proc., sąnaudos pirmosiose augo 2,8 proc., o privačiose – 9,3 proc., taip pat viešosiose PASPĮ sąnaudos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui sudaro vidutiniškai 85 proc. nuo visų sąnaudų, o privačiose – apie 73 proc., įžiebė diskusiją, iš kur atsiranda tokie skirtumai tarp viešųjų ir privačių gydymo įstaigų.
Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Fausta Balilionienė informavo, kad 2017 m. Panevėžio TLK atliko 126 kontrolės procedūras, patikrino 66 ASPĮ, iš jų 34 – pirminio lygio. Po kontrolės procedūrų į PSDF biudžetą grąžinta beveik 92 tūkst. Eur. Pažeidimų nustatyta 33 PASPĮ, iš jų žalą PSDF biudžetui padarė 22 (beveik 30 tūkst. Eur). Specialistė išvardijo neatitiktis, dėl kurių nuskaičiuota žala, taip pat pateikė kai kuriuos skyriaus atliktos stebėsenos rezultatus.
Pasak F. Balilionienės, labiausiai rūpestį kelia nerimui mažinti ir miegui gerinti išrašomų vaistų – benzodiazepinų – stebėsenos rezultatai. Pagal šių psichotropinių vaistų vartojimą Lietuva tris kartus lenkia kaimynines Baltijos ir Skandinavijos šalis. Panevėžio TLK veiklos zonoje suaugusiųjų, kuriems paskirti tokie kompensuojamieji vaistai, skaičius, tenkantis tūkstančiui asmenų, prirašytų prie PASPĮ, pastaraisiais metais didesnis nei 30 proc. PASPĮ vadovų prašyta įspėti gydytojus, kad šie atsakingiau skirtų psichotropinius vaistus – įvertintų galimą jų naudą ir riziką. Kartu atkreiptas dėmesys į tai, kad antibiotikai vaikams irgi turėtų būti skiriami tik tada, kai tikrai jų reikia, o 2–7 metų vaikams, susirgusiems ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, prieš skiriant antibiotiką, privaloma atlikti tam tikro antigeno nustatymo testą.
Dar vienas pasitarime nagrinėtas klausimas – elektroninių receptų išrašymo. Pasidžiaugta, kad Panevėžio TLK veiklos zonos PASPĮ išrašyti ir išduoti e. receptai 2018 m. balandžio mėn. sudaro 55,3 proc. visų receptų, tačiau apgailestauta, jog yra įstaigų, kurios neišrašiusios nė vieno e. recepto.
J. Narbutas pabrėžė: vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, nuo 2018 m. kovo 1 d. visose gydymo įstaigose turi būti rašomi e. receptai. Tos įstaigos, kurios jų nerašo, pažeidžia teisės aktą.
Susitikime akcentuota, kad lietuvių aktyvumas dalyvaujant vėžio prevencinėse programose yra ne mažesnis nei kaimyninėse šalyse ar senosiose ES šalyse, tačiau, nors PSDF biudžeto lėšų prevencinėms programoms skiriama pakankamai, Panevėžio TLK veiklos zonos gyventojai dar vangiai dalyvauja storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje. Vertinant visų programų vykdymą, vangiausiai jas vykdo UAB „Aiskauda“, Tulpių šeimos klinika, Pilėnų ir Krikščionių šeimos medicinos centrai, D. Bagdžiūnaitės įmonė. Kadangi prevencinių programų vykdymas išlieka prioritetine paslauga, PASPĮ kviestos aktyvinti šią veiklą.
Pasitarime pateikti skatinamųjų paslaugų teikimo analizės rezultatai, pagirtos daugiausia tokių paslaugų teikiančios įstaigos. PASPĮ, kurios šių paslaugų teikia mažiausiai, ragintos didinti jų apimtis.
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties vadovė Rūta Ramoškienė priminė PASPĮ vadovams, kurios GMP paslaugos apmokamos iš PSDF biudžeto, kurios – ne, bei ragino įstaigas sudaryti bendradarbiavimo sutartis su ligoninėmis, kad dėl nenumatyto paslaugų apmokėjimo netektų kentėti pacientams.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa

Rūpimus klausimus galite pateikti el. pašto adresu info@vlk.lt arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.

Ligonių kasos kviečia:
Skaityti svarbiausias naujienas Facebook: https://goo.gl/ML8SqJ
Pamatyti naujausias nuotraukas ;) Instagram: https://goo.gl/tXvpXr
Žiūrėti išsamius ir linksmus vaizdo įrašus Youtube: https://goo.gl/BPBep2
Sekti išskirtinius infografikus ir ne tik Flickr: https://goo.gl/Hsyhq4

Nuotraukoje:  Diskusiją įžiebė informacija apie viešųjų ir privačių gydymo įstaigų pajamų ir sąnaudų skirtumus.  Ją pradėjo UAB „Medica“ klinika atstovas Romualdas Gasiūnas (pirmoje eilėje, dešinėje).