Politologai aptarė prezidentės metinio pranešimo akcentus
Politologai tvirtina Prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime išgirdę pirmąjį šalies vadovės prisipažinimą, kad ji vadovaudama valstybei galėjo padaryti klaidų.
Politologus tai nustebino, nes, pasak jų, tai nėra būdinga D. Grybauskaitei. Visgi politikos ekspertų nuomone, prezidentė apie padarytas klaidas galėjo kalbėti ir nuoširdžiau.
Kartu politologai pažymėjo, kad prezidentė metiniame pranešime vengė kalbėti apie Vyriausybės ir premjero Sauliaus Skvernelio darbą.
Nors prieš metus D. Grybauskaitė aštriai kritikavo Vyriausybę dėl užsitęsusių reformų, pastarajame pranešime kritikos Vyriausybės atžvilgiu buvo vengiama ir kritikos strėlės, nors ir netiesiogiai, paleistos į „valstiečius“ ir „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį.
Politologų nuomone, D. Grybauskaitė taip siekia supriešinti R. Karbauskį su S. Skverneliu ir neįsivelti į konfrontaciją iš karto su dviem, kartais tarpusavyje nesutariančiais, politikais.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis, vertindamas D. Grybauskaitės metinį pranešimą, atkreipė į kelis, jo nuomone, svarbius aspektus. Pirmiausia, politologo nuomone, D. Grybauskaitės pranešimas buvo „alermistinis“.
„Visos problemos, kurias prezidentė palietė, buvo įvertintos kaip krizinės, pavojingos, keliančios įtampą. Pozityvumą prezidentė mato tik viltyse dėl reikalingų politinių pokyčių“, - sakė L. Bielinis. Anot jo, D. Grybauskaitė metiniame pasirinko dramatizuoti politinius šalies įvykius.
„Drama tapo vieninteliu ryškiu prezidentės metinio pranešimo leitmotyvu“, - pabrėžė VDU profesorius.
Antras išskirtinis D. Grybauskaitės metinio pranešimo aspektas, anot L. Bielinio, yra tai, kad prezidentė prisipažino padariusi klaidą.
„Toks pasakymas, žinant jos charakterį, yra labai didelis žingsnis. Tai yra pirmas kartas, kai ji trumpai, bet prisipažino. Tai yra labai daug žinant jos charakterį“,- pabrėžė L. Bielinis.
Galiausiai politologas pažymėjo, kad prezidentė apskritai vengė kritikuoti vyriausybės darbą ir konkrečiai S. Skvernelį. Tuo tarpu kritika R. Karbauskio atžvilgiu, nors ir netiesiogiai, metiniame pranešime buvo reiškiama. Pasak L. Bielinio, visi galėjo suprasti, apie ką prezidentė kalba.
„Nė žodžio nepasakydama apie vyriausybės veiklą ir Skvernelį, prezidentė tarsi supriešina šias dvi figūras valdančiojoje daugumoje. Nurodydama kryptį į Karbauskį, tačiau tiesiogiai jo neįvardindama“, - samprotavo politologas. Jo nuomone, tokį D. Grybauskaitės pasirinkimą galėjo lemti dvi priežastys.
„Viena iš jų yra ta, kad S. Skvernelis yra galimas kandidatas į prezidentus, todėl atskira kritika būtų savotiška reklama jam. Todėl tiek jis, tiek vyriausybė nėra kritikuojami. Antra priežastis - Skvernelio ir Karbauskio supriešinimas. Akivaizdžiai matyti, kad Skvernelis ir Karbauskis konkuruoja ir todėl Grybauskaitė, matyt, nutarė neturėti dviejų oponentų iš karto“, - svarstė L. Bielinis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad prezidentės pranešimas stipriai nesiskyrė nuo 2017 metais skaityto pranešimo ir kartu atkreipė dėmesį, kad prezidentė politinių įtampų ir konfrontacijos su valdančiųjų lyderiais fone, protingai pasirinko santūresnį kalbėjimo būdą.
Anot jo, prezidentė nebandė ieškoti konkrečių kaltųjų ar tiesiogiai įvardinti konkrečius asmenis bei partijas, kurios labiausiai yra kaltos dėl vienos ar kitos pranešime minimos situacijos.
„Buvo tik užuominos, susipynusios su metaforomis, kurios galiausiai visame tekste paskendo“, - aiškino TSPMI profesorius, visgi pabrėždamas, kad visi gerai susipažinę su politine situacija piliečiai turėjo suprasti, kam konkrečiai kritika buvo taikoma.
„Prezidentė savo pranešimu siekia negilinti jau dabar esančio konflikto, nes jis tikrai nėra racionalus ir nė vienai iš konfrontuojančių pusių neduoda naudos. Manau, kad šiuo atveju prezidentė bando išlaikyti santūrumą“, - samprotavo politologas.
„Tai solidus žingsnis, nes juk galima naudotis proga ir dar kartą įgelti, bet kas iš to turint dabartinį partijų jėgų balansą Seime“, - akcentavo T. Janeliūnas.
Politologas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad prezidentė pirmą kartą pripažino savo klaidas ar nesėkmes, su kuriomis susidūrė. Tačiau pasigedo gilesnės emocijos ir didesnio nuoširdumo kalbant apie tai.
„Galėjo to būti ir daugiau, galbūt galėjo nuoširdžiau apie tai kalbėti. Bet turbūt tai dabar yra maksimumas, ką prezidentė gali pasakyti apie savo veiklą ir savo nesėkmes“, - svarstė T. Janeliūnas ir pridūrė, kad tai galėtų reikšti tai, jog keičiasi ir D. Grybauskaitės supratimas apie savo vietą politinėje sistemoje.
„Tai galbūt rodo ateinantį supratimą, kad į kadencijos pabaigą ji pati yra kažkiek pažeidžiama arba ne viskas taip gerai sekasi, kaip galėtų būti“, - Eltai kalbėjo politologas.
ELTA
