Prezidento patarėjas: į mokesčių reformą reikia žiūrėti per jos įtaką vidurinei klasei
Verslas ir ekonomika 19 05 2023 384 peržiūros

Prezidento patarėjas: į mokesčių reformą reikia žiūrėti per jos įtaką vidurinei klasei

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius tvirtina, kad į atnaujintą mokesčių reformą reikia žiūrėti per jos įtaką vidurinei klasei, kuriai mokesčiai didėti neturėtų. Pasak jo, vidurinė klasė yra žmonių grupė, kuri padeda valstybėms išlipti iš recesijos.

„Turime reformą, kuri buvo ganėtinai ilgai rengta ir kol jos projektas pasiekė dienos šviesą, Lietuva paniro į tam tikrą recesiją. Visi dalyviai pritaria, kad reikėtų žiūrėti į atnaujintą mokesčių reformą per jos įtaką vidurinei klasei, jai mokesčiai turėtų nedidėti. Vidurinė klasė yra ta žmonių grupė, kuri padeda valstybėms išlipti iš recesijos, tai ekonomikos pagrindas“, – penktadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė V. Augustinavičius.

„Kita vertus yra labai svarbių dalykų, kurie susiję su investicijų skatinimu mokesčių reformoje. Dėl to yra tam tikri mokestiniai, kurie turėtų būti svarstomi, ypač recesijos akivaizdoje – tai ir Pelno mokesčio paskatos investicijoms, ir momentinis nusidėvėjimas, ir ypač priemonės smulkiam ir vidutiniam verslui“, – akcentavo jis.

V. Augustinavičius tikino, kad mokesčių reforma neturėtų būti „visa arba jokia“, o ją reikėtų adaptuoti pagal esamas ekonomikos realijas, atsižvelgiant į pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje fiksuotą techninę recesiją.

„Mokesčių reformą reikėtų svarstyti ir Seime priimti tokią, kuri skatintų investicijas, nedidintų mokesčių naštos vidurinei klasei ir turėtų kitus reikalingus atributus, ypač kai kalbame, kad reikia sparčiau gauti ES lėšas“, – sakė prezidento patarėjas.

Jis tikino, kad prezidento nuomone pirmiausia reikėtų priimti mokesčių pataisas, kurios skatina investicijas – konkrečias Pelno mokesčio pataisas, kurios taikomos apdirbamai gamybai.

„Kita kryptis yra progresinių mokesčių suvienodinimas, yra senai žinoma problema, kad egzistuoja skirtumai tarp mokesčių ir veiklos formų. Prezidento nuomone, aukštoms pajamoms mokesčiai galėtų būti taikomi pagal pajamų dydį, o ne pagal formą“, – aiškino V. Augustinavičius.

„Ir neturėtų didėti mokesčių našta vidurinei klasei. Šiuo metu matome, kad individualioje veikloje didinamas standartinis pajamų mokesčio tarifas, t.y. tai, kas turėtų būti daroma ne šiais laikais arba išvis turėtų būti atsisakoma“, – pabrėžė jis.

Galiausiai Prezidentūros atstovas paminėjo, kad neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) ir minimalios mėnesinės algos (MMA) suvienodinimas turi būti įtvirtintas įstatymiškai.

Ekonomikos kritimo gylis stebinantis, reikia priemonių, užtikrinančių pramonės konkurencingumą

Tuo tarpu kalbėdamas apie ekonomikos susitraukimą pirmajame ketvirtyje V. Augustinavičius tvirtino, kad techninė recesija nėra labai netikėta, bet kritimo gylis yra stebinantis. Anot jo, yra reikalingos tam tikros priemonės, kad būtų greičiau išlipta iš recesijos.

„Ekonomikos susitraukimas pirmą ketvirtį yra pakankamai ženklus, apie 3,6 proc. BVP. Savaime recesija nėra labai netikėtas dalykas, bet kritimo gylis yra šiek tiek stebinantis. Viena vertus, tai skatina elgtis ramiai, iš kitos pusės, tai inicijuoja tam tikrų priemonių poreikį tam, kad šalis kuo greičiau išliptų iš recesijos duobės“, – aiškino prezidento patarėjas.

Krovinių pervežimas Visagine ir visoje Lietuvoje.
Užnešame ir išnešame daiktus, baldus, išvežame statybines ir kitas šiukšles ir t.t.
Tel.+370-628-14441, +370-625-45777
Грузовые перевозки по Висагинасу и всей Литве.
Заносим и выносим крупногабаритные вещи, вывозим строительный мусор и т.д. Тел. +370-628-14441, +370-625-45777

Подробнее

„Kadangi pramonė labiausiai krito pirmą ketvirtį, reikia priemonių, kurios užtikrintų pramonės konkurencingumą. Buvo aptarta, kad ir naujos priemonės gali būti, matome kitose šalyse, jog yra orientuotos priemonės susijusios su energetikos kainomis, pagalba įsigyjant žaliavas ir kt. priemonės“, – teigė jis.

ELTA primena, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.

GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.

Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.

Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.

PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.

Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.

Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.

Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.

Valstybės duomenų agentūra gegužės pradžioje paskelbė, jog pirmąjį metų ketvirtį BVP, lyginant su 2022 m. spaliu–gruodžiu, smuko 3 proc. Kadangi ekonomika traukėsi antrą ketvirtį paeiliui, Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.


ELTA

Ilona Nekrošienė, Nikolajus Lebedevičius. Pirmieji Metai darbo Taryboje. Ataskaita
Ilona Nekrošienė, Nikolajus Lebedevičius. Pirmieji Metai darbo Taryboje. Ataskaita

Pagal reglamentą kiekvienas savivaldybės Tarybos narys kartą per metus turi atsiskaityti apie savo nuveiktą darbą gyventojams

-°С -%

Все авторские имущественные права и смежные права на размещенную на сайте news.tts.lt информацию принадлежат ЗАО "Telekomunikacinių technologijų servisas", если не указано иное.
Подробнее об использовании материалов сайта