Prie šventinio stalo dalinamės gyvenimu
Kunigas, pranciškonas Arūnas Peškaitis pastebi, jog susirinkusieji prie šventinio stalo dalinasi ne tik maistu, bet ir gyvenimu.:::„Svarbiausia tie, kurie sėdi už stalo. Biblijoje užstalė taip pat yra labai svarbus momentas. Mes įvairiose Biblijos vietose skaitome, jog užstalė – tai dalybos, dalybos ne tik maistu, bet ir pačiu gyvenimu“, – sako jis. Kunigo teigimu, tai ir galimybė pabūti kartu, pabendrauti.„Atidžiai skaitant Bibliją mus kartais gali nustebinti, kad net ir tuomet, kai einama, pavyzdžiui, į misiją, niekada neatsisakoma užstalės. Pasėdi žmonės aštuonias valandas, o paskui jau eina ir labai svarbius dalykus atlieka. Kitaip tariant, jie nebėga nuo bendravimo, nuo vienas kito“, – Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo kunigas.
„O Kristus laikų pabaigą, kad bus antrasis jo atėjimas, vaizduoja kaip puotą – Bažnyčios ir Viešpaties santuoką. Amžinybės įvaizdis taip pat yra puota. Ir pirmas Kristaus stebuklas – Kanos vestuvės. Galiausiai mes matome, kad Jėzus mėgo užstalę, sėdėjo su įvairiausiais žmonėmis, net su tais, dėl kurių jį smerkė –su muitininkais, įvairiausia prasta draugija. Jis pats sakė: „Kvieskite prie užstalės visus – ne tuos, kurie gali atsilyginti, o tuos, kurių širdis alksta“, bet alksta ne maisto, o bendrystės. Tai yra svarbiausia“, – mintimis dalijosi pranciškonas.
Anot A. Peškaičio, Kalėdos yra dangaus ir žemės susitikimas.
„Dievas tapo žmogumi, gimė kūdikėliu, ir mes jį pasitinkame. Tai yra turbūt visų susitikimų prasmė ir versmė“, – kalbėjo jis.
Kunigo teigimu, labai prasminga ir tai, kad per Kalėdas dovanojame dovanas, nes dovana taip pat yra susitikimas. „O Dievas keičia žmogaus gyvenimą, kai žmogus priima jį kaip dovaną. Ir netgi kiekviena dovana, kuri yra tikra, keičia mūsų gyvenimus, nes vienaip ar kitaip mes per dovaną bendraujame vienas su kitu“, – sakė jis.
A. Peškaitis pastebėjo, kad Kūčių šventė yra labai įdomus dalykas, nežinomas praktiškai niekur daugiau, išskyrus buvusią Lietuvos ir Lenkijos valstybės teritoriją.
„Tai savotiškai labai sėkminga krikščionybės invazija į pagoniškąją kultūrą. Daug kur žinomas virsmo minėjimas. Kai kas šiandien jį vadina astronominės žiemos pradžia. Bet mes žinome, kad tas virsmas pirmiausiai pasireiškia tuo, kad naktys pagaliau ima trumpėti, dienos – ilgėti. Anksčiau čia būdavo visokie burtai ir siausmai. Mūsų tautose atėjo įdomus supratimas, kad tas virsmas kartu yra ateinančio Kristaus gimimo pasitikimas“, – kalbėjo kunigas.
Pranciškono teigimu, dabar žmonės susirenka ne burtininkauti, siausti ar spėti ateitį, o laužyti kalėdaičio ir prisiminti išėjusiuosius.
„Kokia graži simbolika – yra 12 patiekalų, o tai simbolizuoja 12 apaštalų. Kartu kalėdaitis kažkuo primena pačią eucharistiją, pačias Mišias, nors, be abejo, tai nėra Dievo kūnas, nors aš girdėjau ir tokių nuomonių.
Tai nėra Dievo kūnas, tiesiog duona, kuri būna pašventinta Bažnyčioje, kurią lauždami žmonės linki vienas kitam, vėlgi dovanoja save, nes jie prisipildo Kristaus artumo. Jis ypatingai išgyvenamas, nes tuoj pat prasidės Bernelių mišios, tai reiškia, mes švęsime Kristaus gimimą, ir tokiu būdu ateisime į Kalėdas. Man šis paprotys, šita tradicija, susiformavusi mūsų kraštuose – Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje – yra labai graži, labai suprantama ir artima“, – sakė A. Peškaitis.
Žmonės švenčių proga jis teigė norintis labiausiai palinkėti saikingumo ir gebėjimo pasidalinti tuo, ką turi.
„Lietuvos žmonėms norėčiau palinkėti visų pirma susitikimo su Viešpačiu, susitaikymo ir susilaikymo nuo bet kokio nesaikingumo, tokio, kuris dažnai būna pastebimas tų, kurie sakosi turį daug arba iš tikrųjų turi daug. Susilaikyti nuo nesaikingumo reiškia ir pasidalinti tuo ką turi“, – kalbėjo A. Peškaitis.
„Tegu dievas laimina mus ir kažkaip iš mūsų buria solidarią bendruomenę, kuri nepaliks niekieno, bet bus su kiekvienu, kuris šiandien čia gyvena“, – linkėjo jis.
Lietuvos radijas
