Referendumą dėl dvigubos pilietybės siūloma surengti kartu su Prezidento rinkimais

Referendumą dėl dvigubos pilietybės siūloma surengti kitų metų gegužės 12 ir 26 dienomis, per pirmąją ir antrąjį Prezidento rinkimų turus.

Tokią referendumo dėl dvigubos pilietybės datą pasiūlė ketvirtadienį posėdžiavusi Seimo vicepirmininko Arvydo Nekrošiaus vadovaujama darbo grupė. Už tai balsavo 7 komisijos nariai, niekas nebalsavo prieš, 1 - susilaikė.

„Kol kas darbo grupė siūlo referendumą rengti dvi dienas - gegužės 12 ir 26 d., o Seimas apsispręs, jis gali priimti ir kitokį sprendimą“, - Eltai sakė A. Nekrošius.

Darbo grupė taip pat nutarė sudaryti pogrupį, kuris rengs referendumui organizuoti reikalingas įstatymų pataisas.

„Artimiausiu metu bus sprendimai dėl įstatymų pataisų, jas planuojama registruoti kuo skubiau“, - sakė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Ketvirtadienį vykusiame darbo grupės posėdyje dalyvavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė, užsienio reikalų ministerijos ir policijos atstovai, kurie aptarė techninius referendumo organizavimo klausimus, pvz. dėl biuletenių saugojimo, balsavimo užsienyje.

R. Karbauskis mano, kad šias problemas pavyks išspręsti, nes „jos nesunkiai sprendžiasi“.

Konstitucijos 12 straipsnyje siūloma numatyti, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo numatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstituciniu įstatymu numatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas“.

Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnyje numatoma, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas“.

Birželio 30 d. Seimas sumažino reikalavimų kartelę referendumui dėl Konstitucijos 12 straipsnio - dėl pilietybės.

Referendumo įstatymo pakeitime įtvirtinta, kad sprendimas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo bus laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Pagal dabar galiojančias Referendumo įstatymo nuostatas, Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui turėtų pritarti daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Seimas ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Referendumo įstatymo pataisų atitikties Konstitucijai.

Nutarimo projektas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą jau įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.

„Kyla abejonė, kad ginčijamo įstatymo nustatyta išimtis dėl Konstitucijos I skirsnyje esančio 12 straipsnio keitimo gali paneigti Konstitucijos apsaugos esmę, Konstitucijos priėmimo referendumu standartą (daugiau kaip pusės visų rinkėjų balsų) ir gali neatitikti Konstitucijos vientisumo ir darnos, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo konstitucinių principų“, - sakoma nutarimo projekte dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kurį įregistravo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Seimo posėdyje šį projektą numatoma svarstyti rudens sesijos pradžioje.

ELTA