Seimas įteisino tiesioginius merų rinkimus

Po daugiau kaip dešimt metų trukusių diskusijų dėl tiesioginių merų rinkimų Seimas ketvirtadienį juos įteisino. Tai numato ketvirtadienį Seimo priimta nauja Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo redakcija. Už ją balsavo 81 parlamentaras, prieš buvo trys, susilaikė 23 parlamentarai.:::

Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius įstatymą, tiesiogiai merus rinkti gyventojai galėtų jau kitų metų vasario pabaigoje arba kovo pradžioje vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose.

Socialdemokratų inicijuoti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimai įteisino tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos. Iki šiol savivaldybių tarybos renkamos pagal proporcinę sistemą, o merą renka savivaldybės tarybos nariai.

Pagal naują įstatymo redakciją, savivaldybės tarybos nariai bus renkami daugiamandatėje, o meras, kuris kartu būtų ir savivaldybės tarybos narys, - vienmandatėje apygardoje. Tiek daugiamandatė, tiek vienmandatė apygarda apima visą savivaldybę.

Meras vienmandatėje apygardoje bus renkamas analogiškai kaip Seimo narys - pirmajame ture būtų išrenkamas, jei už jį balsuotų daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Jei pirmą kartą balsuojant nė vienas iš kandidatų į merus nesurinktų daugumos, po dviejų savaičių būtų rengiamas antras turas, kuriuose rungtųsi du pirmajame ture daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktu būtų laikomas kandidatas į merus, surinkęs daugiau balsų.

Taip pat pataisos numato, kad mero įgaliojimams nutrūkus prieš laiką per pusę metų vienmandatėje apygardoje turėtų būti surengti nauji rinkimai.

Ketvirtadienį taip pat priimtos Vietos savivaldos įstatymo pataisos nustato mero bei tarybos nario pašalinimo iš pareigų nesibaigus kadencijai procedūrą. Modelis panašus į Seimo nariui taikomą apkaltos procesą.

Pagrindu pradėti mero arba tarybos nario atstatydinimo procedūrą bus priesaikos sulaužymas arba įgaliojimų nevykdymas. Ne mažiau kaip trečdaliui tarybos narių inicijavus procedūrą dėl mero ar tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, bus sudaroma tarybos narių komisija.

Jeigu komisija pateiks išvadą, kad yra pagrindas taikyti įgaliojimų netekimo procedūrą ir savivaldybės taryba šiai išvadai pritars, būtų kreipiamasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą išvados.

Jeigu teismas pateiktų išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų, savivaldybės taryba trijų penktadalių visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma galėtų nutraukti jo įgaliojimus.

Iki šiol tiesioginius merų rinkimus Seime mėginta įteisinti keičiant Konstitucijos 119 straipsnį, tačiau niekada nepavykdavo surinkti tam reikiamo balsų skaičiaus. Daugiausia nesutarimų tarp politikų dėl tiesioginių merų rinkimų kilo išsiskyrus požiūriams į tiesiogiai renkamo mero vaidmenį savivaldybės valdymo struktūroje.

Kur bus jaučiami pokyčiai

Politologai tiesioginių merų rinkimų įteisinimą vadina teigiamu poslinkiu valdžią priartinant prie rinkėjų, tačiau sako, kad labiau pokyčiai bus juntami didesniuose miestuose.

„Pats tiesioginių merų rinkimų įvedimo faktas, matyt, leis šiek tiek vietos valdžią priartinti prie žmonių, meras bus labiau atskaitingas vietos bendruomenėms ir tuo demokratija turėtų laimėti. Kita vertus, nereikia manyti, kad tiesioginiai mero rinkimai yra panacėja, kad visas vietos valdžios ir apskritai Lietuvos politikos problemas išspręs. Išties piliečiai ir bendruomenės turi būti gerokai aktyvesnės visuose politikos lygiuose, kad matytume daugiau teigiamų poslinkių“, - ketvirtadienį sakė Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius.

Teigiamai tiesioginių merų rinkimų įteisinimą vertina ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas.

„Aišku, demokratine prasme tai yra teigiamas žingsnis, nes dauguma visuomenės jau gana seniai buvo išreiškusi tokį nusiteikimą, kad merus norėtų rinkti tiesiogiai“, – BNS teigė politologas T.Janeliūnas.

Visgi, jo manymu, realių pokyčių naujoji tvarka atneš tik į didesnius miestus.

„Aš manau, kad gali daugiau pokyčių būti Lietuvos didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kur į mero postus gali pretenduoti ir nacionaliniu lygiu labiau žinomi žmonės, politikai. O tuo metu rajonuose, mažuose miesteliuose, greičiausiai vis tiek į postus kandidatuos tie patys - žinomi, galbūt ne vieną kartą vadovavę, ir natūraliai, matyt, jie turės daugiausiai šansų laimėti tuos rinkimus: ten konkuruoti kažkokiems atvykėliams yra gana sudėtinga ir žmonės labiau linkę pasitikėti tais, kuriuos jau seniai pažįsta“, - dėstė T. Janeliūnas.

Politologas A. Krupavičius, be kita ko, sakė, kad norint savivaldos politikus padaryti labiau atskaitingus gyventojams, ateityje reikėtų svarstyti galimybę smulkinti apygardas. Toks siūlymas buvo pateiktas ir šioje sesijoje Seimui svarstant tiesioginius merų rinkimus įteisinančias pataisas, bet joms galiausiai nepritarta.

„Viena iš aktualiausių pataisų būtų tai, kad savivaldybių tarybų nariai būtų renkami ne visos savivaldybės teritorijoje, bet savivaldybės būtų padalintos į rinkimų apygardas su keliais mandatais ir tuomet toms teritorijoms atstovautų konkrečiai išrinkti kandidatai. Būtų galima išlaikyti iš esmės partinių ir visuomeninių organizacijų sąrašų sistemą, bet apygardos turėtų būti mažesnės ir tuomet rinkėjams būtų aiškiau, kas yra jų atstovai miesto ir rajono savivaldybėje“, - sakė A. Krupavičius.

Po daugiau kaip dešimt metų trukusių diskusijų dėl tiesioginių merų rinkimų Seimas ketvirtadienį juos įteisino. Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius įstatymą, tiesiogiai merus rinkti gyventojai galėtų jau kitų metų vasario pabaigoje arba kovo pradžioje vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose.

delfi.lt