Seimas apsisprendė dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose

Seimas apsisprendė, kaip dokumentuose bus rašomi asmenvardžiai.

Antradienį už Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą balsavo 82 Seimo nariai, 37 buvo prieš, 3 parlamentarai susilaikė. Naujas įstatymas įsigalios 2022 m. gegužės 1 d.

Priėmus šį statymą, dokumentuose atsiras W, X, Q raidės, tačiau nebus diakritinių ženklų.

Seimo narys Audronius Ažubalis šį įstatymą pavadino antivalstybiniu, Konstituciją paneigiančiu dokumentu. „Einame buldozeriu per valstybinę kalbą“, – apgailestavo Seimo narė Rima Baškienė.

Tai, kad valstybinė kalba yra darkoma, tvirtino ir Seimo narys Dainius Kepenis.

Paremdamas įstatymą Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas tvirtino, kad asmens vardas ir pavardė priklauso žmogui ir niekas to negali atimti. Jo nuomone, ši teisė turi būti garantuojama Lietuvoje.

Seimo narė Rita Tamašunienė pastebėjo, kad priimtas įstatymas tik iš dalies sprendžia asmenvardžių rašymo problemas. Parlamentarė apgailestavo, kad Seimas nepritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujančių Seimo narių siūlymui rašant asmenvardžius leisti naudoti ir diakritinius ženklus.

Seimas, priėmęs Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, nustatė  naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindines taisykles.

Įstatyme įtvirtinta, kad vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau jame taip pat nustatytos išimtys, kai vardai ir pavardės galės rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis.

Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galės būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu:

– jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;

– jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;

– jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę;

– jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.

Šia išimtimi taip pat galės pasinaudoti ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų vaikai, kurių vardai ir pavardės asmens dokumentuose galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

Tikimasi, kad įstatymas padės spręsti mišrias santuokas sudariusiems žmonėms kylančias problemas dėl skirtingai įrašytų pavardžių dokumentuose.

Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas turėtų įsigalioti 2022 m. gegužės 1 d.

ELTA