„Sodra“: vidutinės gyventojų pajamos per metus padidėjo 9 proc.
Šalies gyventojų vidutinės draudžiamosios pajamos antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, padidėjo 9 proc. ir siekė 1252 eurus „ant popieriaus“, pranešė „Sodra“.
Kaip žurnalistams sakė „Sodros” Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė, pajamos ir toliau sparčiai didėjo mažų pajamų gavėjams – beveik pusei gyventojų, uždirbančių mažiau nei minimalų mėnesio atlyginimą, pajamos didėjo daugiau nei 10 proc.
„Ir toliau stebime, kaip keičiasi darbuotojų, gaunančių mažiausias pajams, dalis tarp visų dirbančiųjų. (...) Antrojo ketvirčio pabaigoje matome, kad birželį tiek, kiek ir prieš metus, turime 9 proc. dirbančiųjų, kurių pajamos nesiekia minimalios mėnesio algos“, – sakė K. Zitikytė.
Pasak jos, didžiausia dalis tokių darbuotojų, gaunančių mažiausias pajamas, yra Pagėgių, Visagino, Tauragės, Skuodo bei Šalčininkų rajonuose.
„Ieškant priežasčių, kai kurie rajonai yra sietini su didesne šešėline ekonomika, kitas dalykas – rastume savivaldybes, kur tikrai yra didesnis nutolimas nuo pramonės centrų ir galbūt tai daro įtaką“, – kalbėjo K. Zitikytė.
Mažiausia tokių darbuotojų dalis yra Mažeikių ir Elektrėnų savivaldybėse, Vilniuje ir Kaune bei šių miestų rajonuose. Pasak specialistės, Mažeikiai ir Elektrėnai yra tos savivaldybės, kur yra didesnių įmonių, todėl čia neįsigali mažesnių užmokesčių kultūra. Tuo metu Vilniuje ir Kaune yra didesnė konkurencija dėl darbuotojų.
Sparčiausiai (apie 15 proc.) pajamos per metus išaugo IT specialistams, analitikams, ugniagesiams, dėstytojams bei mokytojams.
Mažiausiai (5 proc.) pajamos ūgtelėjo žemesnės kvalifikacijos darbuotojams: sunkiasvorių automobilių vairuotojams, statybininkams, kioskų ir turgaviečių darbuotojams.
Tuo metu moterų vidutinės pajamos didėjo sparčiau – daugiau nei 10 proc. (arba 107 eurais) ir siekė 1156 eurus, o vyrų pajamos augo lėčiau – 7,5 proc. (94 eurais) ir siekė 1348 eurus.
Kaip įvardijo K. Zitikytė, didesnį moterų pajamų augimą galėjo lemti tai, kad sparčiau pajamos augo tų profesijų atstovams, kuriose dirbančiųjų moterų dalis yra didžiausia. Tarp jų – parduotuvių pardavėjomis dirbančios moterys (54,2 tūkst.), jų pajamos per metus didėjo 10 proc., taip pat sparčiai didėjo buhalterių (9 proc.), reklamos ir rinkodaros specialistų (10 proc.), mokytojų (13 proc.) vidutinės darbo pajamos.
Tiesa, nepaisant to, kad vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumas pastaraisiais metais mažėjo, jis vis dar siekia 16,6 proc.
„Gera žinia ta, kad atotrūkis mažėja – per metus jis sumažėjo apie 3 proc. punktus. Jei vertintume Lietuvą ES šalių kontekste, galėtume sakyti, kad atotrūkis yra artimas ES vidurkiui, ir tai rodo, kad Lietuva nėra niekuo unikali šioje vietoje. Tačiau turimos pasekmės paskui labai atsispindi moterų gaunamose socialinėse išmokose ir pensijose“, – sakė K. Zitikytė.
Viena iš priežasčių, kodėl atotrūkis egzistuoja, pasak K. Zitikytės, gali būti susijusi su tuo, kad moterys dažniau pasirenka mažiau apmokamas profesijas, pavyzdžiui, jos dažniau pasirenka mokytojo nei inžinieriaus specialybes.
Tiesa, „Sodra“ taip pat nurodo, kad mažiausi skirtumai yra tarp nekvalifikuotą dirbančių vyrų ir moterų draudžiamųjų pajamų. Čia, anot specialistės, didesnį poveikį daro didesnės minimalios mėnesio algos vaidmuo.
„Kalbant apie profesijas, kur skirtumai didžiausi, informacinių technologijų specialistų profesiją galima laikyti vyriška, nes daugiau nei 70 proc. IT specialistų yra vyrai. Čia yra du dalykai – viena priežastis, tai šita sritis moterims yra nauja ir mes čia turėtume moterų su mažesne patirtimi, o antras dalykas – galime galvoti apie tai, kad skirtumai yra būtent dėl užimamų skirtingų pozicijų: vyrai dažniau bus duomenų bazių projektuotojai, o moteris IT specialistė, bet dirbs kažkokius kitus, galbūt mažiau apmokamus darbus“, – įvardijo K. Zitikytė.
ELTA
