„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė L. Galdikienė: tamsioji karštos vasaros pusė
Verslas ir ekonomika 29 08 2018 1202 peržiūros

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė L. Galdikienė: tamsioji karštos vasaros pusė

Jei šiemet nusprendėte atostogas praleisti Lietuvoje, greičiausiai savo sprendimu likote patenkinti. Lietuvos gyventojai, šalies svečiai ir pajūrio verslininkai šiemet galėjo džiaugtis ypač šiltais ir saulėtais pavasariu bei vasara. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šių metų gegužės mėnuo buvo karščiausias nuo 1961 metų. O vasaros mėnesiais fiksuota maždaug 2 laipsniais aukštesnė temperatūra nei daugiametė norma. Visgi pernelyg džiūgauti nederėtų - pastarieji karščiai yra sparčios žmogaus veiksmų sukeltos klimato kaitos pasekmė. Situacijai ir toliau blogėjant, žmonijai už savo klaidas gali tekti sumokėti milžinišką kainą, teigė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.

Pasak ekonomistės, neįprasta karščio banga šiais metais aplankė ne tik Lietuvą, ji buvo jaučiama visoje Europoje. Saulė svilino netgi įprastai vėsesniu klimatu pasižyminčioje Skandinavijoje. Karštis ir sausra sukėlė milžiniškus gaisrus Švedijoje, Graikijoje, kurie nusinešė ne tik žmonių gyvybių, bet ir padarė neatitaisomos žalos gamtai bei sudavė smūgį medienos pramonei. Klimatologai skelbia, kad dėl neįprastų orų kalta klimato kaita, ir prognozuoja, kad dėl jos panašios karščio ir šalčio bangos, kokias stebėjome šiemet Europoje, uraganai ir potvyniai, kokie siaubė pernai JAV, gali imti kartotis vis dažniau.

Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos, kuris 2015 m. buvo pasirašytas beveik visų pasaulio šalių, siekia apriboti pasaulio temperatūros atšilimą iki 2 laipsnių, palyginti su lygiu iki pramonės revoliucijos. Deja, šiandien šis tikslo įgyvendinimas tampa vis mažiau įmanomas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas netiki žmogaus veiksmų sukelta klimato kaita ir mano, kad tai yra Kinijos sąmokslas, nukreiptas prieš JAV pramonę, tad iš šio susitarimo JAV pernai pasitraukė. Dėl to spaudimas kitoms šalims laikytis Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų taip pat atslūgo. Pernai pasaulyje išaugus energijos paklausai buvo pasiektas naujas anglies dvideginio dujų emisijų, kurios laikomos pagrindiniu klimato kaitos kaltininku, rekordas, teigia L. Galdikienė.

Tačiau jei pasaulio temperatūros kilimas nebus suvaldytas, netrukus imsime jausti vis didesnį šių procesų poveikį gamtai, ekonomikai, žmonių sveikatai ir gyvenimo būdui ir net politikai. Dėl besikartojančių nepalankių oro sąlygų ūkininkams gali tekti vis dažniau susitaikyti su prastu derliumi, o vartotojams tai atsilieps aukštesnėmis maisto produktų kainomis. Dėl to šalių vyriausybės bus priverstos skirti dideles sumas gamtos stichijų padarinių likvidavimui, tad ilgainiui tai gali reikšti, jog finansavimas kitoms sritims gali mažėti, didėti mokesčiai arba menkti skolinimosi poreikis.

Gamtos kataklizmai, tikėtina, kels nemažai iššūkių ir draudimo bendrovėms, o besidraudžiantiems tai reikš didesnę draudimo kainą. Ekstremali oro temperatūra ir jos svyravimai gali sukelti ir sveikatos problemų, turėti neigiamo poveikio produktyvumui - įsivaizduokime kelininkus ar statybininkus, dirbančius 35-40 laipsnių karštyje. Išaugusios išlaidos kondicionavimui vasarą, o šildymui žiemą reikš sumenkusias kitų prekių ir paslaugų vartojimo galimybes, prognozavo ekonomistė.

Visgi, pasak L. Galdikienės, labiausiai klimato kaita palies skurdžiausias pasaulio šalis - kai kuriose Afrikos bei pietų Azijos valstybėse gali tapti nebeįmanoma gyventi ir ūkininkauti, ir tai gali paskatinti migracijos bangą šiaurės kryptimi. Išaugę pabėgėlių srautai sukeltų ne tik ekonominių, bet ir politinių įtampų išsivysčiusiose šiauriau įsikūrusiose šalyse, sustiprintų populistų pozicijas. Jau dabar Europos šalys, priėmusios daug pabėgėlių, susiduria su išaugusiu rinkėjų palankumu populistinėms partijoms.

Kylanti pasaulio oro temperatūra turės neišvengiamos įtakos gyvūnams, augalams, kraštovaizdžiui - tikėtina, kad vis daugiau gyvūnų rūšių ateityje galėsime pamatyti tik zoologijos sode, o baltas Alpių kalnų viršūnes - senose nuotraukose. Siekiant išvengti nevaldomos pasaulio atšilimo spiralės, kurią sustabdyti taptų nebeįmanoma, žmonija privalo skubiai imtis aktyvių veiksmų, kad būtų sumažintos šiltnamio dujų emisijos.

Nuo 1990 m. Lietuva pasiekė didžiausią progresą visoje ES mažindama šiltnamio dujų emisijas, tačiau pastaruosius kelerius metus šalies progresas šioje srityje sustojo, pažymėjo ekonomistė. Dėl to kyla rizika iki 2030 m. nepasiekti įsipareigojimo 9 proc. sumažinti šiltnamio dujų emisijas, lyginant su 2005 m. lygiu, o tai šaliai galėtų brangiai kainuoti.

Daugiausia šiltnamio dujų emisijų mūsų šalyje generuoja transporto (27 proc.) ir žemės ūkio (22 proc.) sektoriai, ir šių sektorių generuojamos emisijos kasmet didėja. Kelių transportas generuoja 90 proc. viso transporto sektoriaus emisijų, iš jų net 80 proc. tenka lengviesiems automobiliams, pabrėžė L. Galdikienė. Šalies politikams būtina skubiai imtis priemonių skatinant gyventojus persėsti į mažiau taršias transporto priemones, vystyti viešąjį transportą ir skatinti gyventojus aktyviau juo naudotis. Automobilių taršos mokestis galėtų ne tik paskatinti gyventojus atsisakyti taršių automobilių, bet ir suteiktų valstybei fiskalinės erdvės aplinkosauginei paskatų sistemai įgyvendinti. Būtini griežtesni ribojimai ir žemės ūkyje. 

Vis dėlto tam, kad kova su klimato kaita būtų išties efektyvi, būtinos pasaulinės bendruomenės pastangos: spaudimas šalims mažinti iškastinio kuro naudojimą, daugiau investuoti į atsinaujinančią energetiką ir pažangių sprendimų energetikoje vystymą, didinti energijos panaudojimo efektyvumą, tikino L. Galdikienė. Trumpuoju bei vidutiniu laikotarpiu kova su klimato kaita gali pristabdyti pasaulio ekonomikos augimą bei sukelti iššūkių šalims, kurių ekonomika yra paremta iškastinio kuro gavyba ir perdirbimu. Tačiau ilgesniu laikotarpiu aplinkai draugiškos investicijos galėtų paskatinti produktyvumo augimą ir prisidėti prie tvaresnio ekonomikos vystymosi. 

Vartotojai taip pat turi svertų, kaip didinti spaudimą įmonėms ir vyriausybėms. Pavyzdžiui, ribodami produktų, kurių gamyba daugiausia prisideda prie šiltnamio dujų emisijų, vartojimą, atsisakydami taršių transporto priemonių, ribodami mėsos vartojimą - juk gyvulininkystė yra viena daugiausiai šiltnamio dujų generuojančių ekonomikos veiklų.

Pasak ekonomistės, gyventojai ir įmonės taip pat galėtų atidžiau rinktis savo investicijas, į investavimo kriterijus įtraukdami ir įmonių veiklos bei valstybių vykdomos politikos poveikį klimato kaitai. Toks spaudimas galėtų turėti net didesnį poveikį kovai su klimato kaita nei politikų veiksmai. Delsti daugiau negalima - juk nuo šiandienos žmonijos veiksmų priklauso ateities kartų galimybės gyventi ir kurti šioje žemėje.


ELTA

Teisinių paslaugų tarnyba Visagine
Teisinių paslaugų tarnyba Visagine

Teisinės paslaugos įvairiais klausimais

-°С -%

Все авторские имущественные права и смежные права на размещенную на сайте news.tts.lt информацию принадлежат ЗАО "Telekomunikacinių technologijų servisas", если не указано иное.
Подробнее об использовании материалов сайта