"Trečiojo amžiaus universitetas: tautų draugystės ir kūrybos universitetas"
Visaginas ir visaginiečiai 31 03 2022 1239 peržiūros

"Trečiojo amžiaus universitetas: tautų draugystės ir kūrybos universitetas"

Visagino Trečiojo amžiaus universitetas (Visagino TAU) šiemet švęs savo 22 metų gimtadienį.

Taip pat Visagino TAU ieiną į Lietuvos Trečiojo amžiaus universitetų asociaciją ir dėl savo daugiatautiškumo turi ypatingą istoriją.


Viskas prasidėjo nuo lietuvių kalbos

Devyniasdešimtaisiais Visagine gyveno apie 85 procentus nevietinių Lietuvos gyventojų, kurie aštuntojo dešimtmečio viduryje, iš skirtingų buvusios Sovietų Sąjungos regionų ir respublikų, atvyko statyti Ignalinos AE ir miesto.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, valstybinė kalba pradėjo įsilieti į žmonių gyvenimą - jos buvo reikalaujama ne tik įstaigose ir įmonėse, bet ir buityje.

Visagine, kuriame nebuvo aplinkos bendrauti lietuvių kalba, tarp dalies rusakalbių gyventojų kilo tam tikra įtampa.


Asta Sieliūnienė, tais metais vadovavusi Valstybinės kalbos įstatymo laikymosi kontrolės tarnybai, norėjo sušvelninti šią situaciją ir padėti žmonėms išmokti lietuvių kalbą bent elementariu lygiu.

„Kai pirmą kartą išgirdau apie trečiojo amžiaus universitetų egzistavimą, iš karto pagalvojau, kad tokioje visuomeninėje organizacijoje būtų galima dėstyti lietuvių kalbą tiems, kam programos  Valstybinės kalbos mokymo centre ir kvalifikacinių kategorijų egzaminai yra per sunkūs. Taip buvo įkurtas Visagino trečiojo amžiaus universitetas, kurio rektore tapo Asta Sieliūnienė.

Visagino TAU buvo sukurti įvairūs fakultetai – dailės, mados dizaino, šokio teatro „Rūta“, kalbų studijų (lietuvių, vokiečių, anglų) ir kt. Kai kurie iš jų ilgainiui nustojo egzistuoti, o vietoje jų buvo sukurti nauji.

Visagino Trečiojo amžiaus universitetas po Senjorų užimtumo centro stogu apjungė Pensininkų klubą, Statybininkų klubą, Neįgaliųjų draugiją ir jų mėgėjų meno kolektyvus.


Kartu jie rengia įvairius renginius, švenčia šventes, dalyvauja bendruose projektuose. Vienas ryškiausių ir stambiausių projektų, įėjusių į miesto istoriją – „Visagino skraistė“.

„Visagino skraistė“ kaip daugiatautiškumo simbolis

Dizaino fakulteto dekanė Nadežda Ostrižnova, buvusi profesinio mokymo centro profesijos „Drabužių dizainas“ mokytoja, pasiūlė Visagino 40-mečiui pagaminti „Visagino skraistę“.

Originali idėja buvo sukurti 315 kvadratinių metrų ploto kilimą, susidedantį iš atskirų skiaučių, o šventinę dieną šia didžiule skraiste, uždengti centrinę Santarvės miesto aikštę.

„Visagino skraistei“ pasiūti reikėjo 1240 vienetų, 50x50 cm. dydžio skiaučių. Į šį darbą įsitraukė ne tik TAU studentai, bet ir daugelis miesto gyventojų, tarp jų ir vaikai.


Visagino miesto 40-mečio šventės dieną iškilmingai buvo išskleista didžiulė „Visagino skraistė“. Susirinkusieji pamatė, kaip Lietuvos ir Visagino istorija susiliejo į vientisą paveikslą, sukurtą iš nedidelių spalvingų detalių.

Įvairių skiaučių  siužetai atspindėjo miesto daugiatautiškumą ir vietovių, iš kurių visaginiečiai atvyko į Lietuvą, kultūrą. Visą šį spindesį papildė Lietuvos gamtos grožis.

Miesto gyventojai bei svečiai, nusiavę batus, galėjo pasivaikščioti šiuo kilimu ir iš arti grožėtis kiekviena jo dalele.

Tai buvo didžiulis įvykis! „Visagino skraistė“ dabar įtraukta į Lietuvos rekordų knygą, o jos atminimui išleisti bukletai su kiekvienos skiautės aprašymu ir autorių pavardėmis.

Dalis „Visagino skraistės“ išsaugota istorijai, o likusios skiautės buvo parduotos aukcione, kurio metu gautos lėšos skirtos labdarai.

Lietuvių kalbos mokymasis poromis

Visagino Trečiojo amžiaus universitetas 2019 ir 2021 metais įgyvendino du unikalaus lietuvių kalbos mokymosi porose projekto, kurį finansavo Europos socialinio fondo agentūra, etapus.


Projekto esmė – vyresnio amžiaus visaginiečiams (50+) įgyti lietuvių kalbos šnekamųjų įgūdžių, besimokant porose su gimtakalbiais – ne filologais, o eiliniais visaginiečiais, kalbančiais lietuviškai.

Lietuvių kalbos poros mokėsi pasivaikščiojimų metu, besilankant viešose vietose ir įstaigose, tai yra, visur, kur žmonės kasdien lankosi..

Be lietuvių kalbos mokymosi, projekto programoje vyko ir pažintis su Lietuvos istorija, kultūra ir geografija.

Buvo surengtos išvykos ​​į Vilnių, Biržus, Rokiškį, Kauną, Kėdainius, Kernavę ir Panevėžio rajoną. Šios ekskursijos rusakalbiams visaginiečiams leido dar labiau pažinti Lietuvą.

Kiekvieno projekto etapo pabaigoje jo dalyviai patyrė ne tik pasitenkinimo, bet ir liūdesio jausmą, nes glaudaus bendravimo metu susidraugavo ne tik poros, bet ir visa grupė, o pasibaigus projektui teko visiems išsiskirti.

„Susikūrė labai šilta bendruomene, tačiau projekto kai kurių dalyvių bendravimas tęsėsi ir jam pasibaigus“, – sako A. Sieliūnienė.

„Visaginas – draugiškas senjorams miestas“

Iki pandemijos Visagino TAU lankė apie 250 studentų, kurie studijavo dailės, mados dizaino, šokio teatro „Rūta“, kalbų (lietuvių, vokiečių, anglų) ir kt. fakultetuose.

Dėl COVID-19 studentų skaičius šiek tiek sumažėjo, tačiau Visagino TAU ir toliau aktyviai vykdo savo veiklą.

Nepaisant pandemijos, Visagino trečiojo amžiaus universiteto rektorė Asta Sieliūnienė nesėdėjo rankas sudėjusi, o užmezgė ryšį su tarptautine organizacija „Aktyvių piliečių fondas“, padedančia įgyvendinti vyresnio amžiaus žmonių veiklos projektus.


Šio bendravimo rezultatas – naujas projektas „Visaginas – draugiškas senjorams miestas“, kuris visuomenei buvo pristatytas 2021 metų birželį.

Vykdant šį projektą sukurta Visagino senjorų taryba, kurioje dalyvavo pagyvenusius žmones vienijančių visuomeninių organizacijų atstovai.

Visagino senjorų taryba analizuoja būsimus vietos valdžios sprendimų projektus, daro išvadas ir prireikus gali teikti rekomendacijas, skirtas miesto senjorų gerovei.

Šiuo metu vykdant projektą vyksta diskusijos aktualiais klausimais, tiriama senjorams palankaus miestų tinklo pasaulinė patirtis.

 „Visaginas gali tapti šio tinklo dalimi, jeigu bus politinė miesto vadovybės valia“, - mano Asta Sieliūnienė.

Visaginas išties yra labai draugiškas miestas senjorams, kurie sudaro daugiau nei 22 procentus suaugusių.

Jiems sukurtas Trečiojo amžiaus universitetas, kurį lanko rusai, lietuviai, baltarusiai, ukrainiečiai ir kitų tautybių atstovai, daugeliui senjorų tapo tikru draugystės ir kūrybos universitetu.

Ina Negoda

Straipsnis parengtas pagal projektą „IAE regione gyvenančių tautinių bendruomenių šaknys ir tradicijos“. Projekto rėmėjas Všį „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“

news.tts.lt

Все авторские имущественные права и смежные права на размещенную на сайте news.tts.lt информацию принадлежат ЗАО "Telekomunikacinių technologijų servisas", если не указано иное.
Подробнее об использовании материалов сайта