Visagino armėnai. Kaip ši bendruomenė gyvuoja šiandien?
Visaginas ir visaginiečiai 01 07 2022 1045 peržiūros

Visagino armėnai. Kaip ši bendruomenė gyvuoja šiandien?

Visagine gyvena kelios dešimtys armėnų. Šiandien kalbėsime apie tai, kaip jie gyvena, kaip integruojasi į Lietuvą, kaip tausoja savo istorinės tėvynės papročius, taip pat bandysime suprasti jų sėkmę versle ir prekyboje paslaptis.

Keliai į Visaginą

Mūsų mieste armėnų bendruomenė savo gyvavimą pradėjo nuo pirmųjų Ignalinos atominės elektrinės ir Visagino (tuometinio Sniečkaus) statybos dienų. Kariai, atitarnave čia statybų batalione, likdavo gyventi jauname mieste ir kviesdavo čia savo šeimas.

Be to, į Lietuvą buvo siunčiami ir jaunieji armėnų specialistai, baigę universitetus. Taip, pavyzdžiui, baigęs institutą Jerevane į Visaginą atvyko Gevork Manukyan, dabartinis UAB „MagElita“ savininkas. Visagino verslininkas Araik Tunian, kuris nuo 2003 metų vadovauja Lietuvos armėnų sąjungai, buvo išsiųstas dirbti į Vilniaus kuro įrangos gamyklą. Grant Akopov, baigęs universitetą Baku (Akopovai yra Baku armėnai), taip pat pagal paskirstymą atvyko dirbti į IAE. Į Visaginą šeima atvyko su šešių mėnesių sūnumi Andrejumi, kuris dabar yra žinomas kaip Visagino tarybos narys ir pats jau augina 3 metų sūnų. Andrejus prisimena, kad vaikystėje lankė armėnų sekmadienines mokyklos klasę tautinių bendruomenių centre, kur aktyviai dirbo armėnų bendruomenė.

„Deja, daugelis armėnų vaikų, suaugę, išvyko, mirė armėnų draugijos pirmininkas Barduk Amiryan, o bendruomenė neteko teisinio statuso“, – pasakojo Andrejus. Tapęs Visagino tarybos nariu, A. Akopov oficialiu lygiu ėmėsi armėnų bendruomenės atkūrimo ir glaudžių ryšių su istorine tėvyne užmezgimo.

Apie tai, kaip tai buvo įmanoma, skaitysite kiek žemiau, o dabar papasakosime apie neoficialius Visagino armėnų ryšius su tėvyne, apie draugystę su Lietuvos ir Baltijos šalių armėnais, apie jų gyvenimą ir verslą.

Gevork Manukyan: „Verslas prisideda prie paramos tautiečiams“

Retas visaginietis nepažįsta šio draugiško vyro ir yra bent kartą apsilankęs jo jaukiame restorane „MagElita“. Tačiau G. Manukyan verslas palaikomas ne vien mėsa ant ugnies ir kitais armėniškais skanėstais. Iš pradžių UAB „MagElita“ vystėsi tik inžinerine kryptimi ir šiandien taip pat užsiima apsaugos sistemų įrengimu bei priežiūra. O restoranų verslas prasidėjo tėvo iniciatyva, nes baigęs institutą, 1990 metais, Gevork į Visaginą atvyko su visa šeima. „Tėvui reikėjo kuom nors užsiimti, o patalpos leido čia įkurti restoraną“, – sakė Gevork.

Senbuviai, žinoma, prisimena draugišką žilaplaukį Manuką, kuris nuolatiniams lankytojams visada turėdavo ką nors skanaus „nuo įstaigos“. Gevork neslepia, kad bendravimas su tautiečiais tiek Lietuvoje, tiek Armėnijoje daugiausia paremtas verslu. Manukyan teigia, kad norint patiekalams suteikti nacionalinį skonį, perteikti specifinius skonių atspalvius, reikalingi produktai iš regiono, kuriame šie patiekalai sukurti.„Iš Armėnijos atsivežame žoleles, prieskonius, vynus ir – net mineralinį vandenį. Juos pristato mūsų tautiečiai Klaipėdoje. Manau, kad ekonominė komunikacija yra naudinga Armėnijai pačioje šalyje ir kelia jos prestižą užsienyje“.

Paklaustas, kokia yra pagalba tautiečiams Armėnijoje, Gevork paaiškino vynų tiekimo pavyzdžiu: „Jų kokybė buvo gera, bet nukentėjo pakavimas, uždarymo procesas. Mes pateikėme pasiūlymus, ką reikėtų taisyti ir produktas tapo konkurencingas Europos rinkoje“.

Gevorko planuose, apsikeitimas patirtimi tarp Armėnijos ir Lietuvos šefų lietuviškos virtuvės vystymui Armėnijoje ir armėniškos virtuvės Lietuvoje. Šis ketinimas pernai buvo aptartas su Armėnijos restoranų asociacijos vadovu ir nors planų įgyvendinimą atidėjo karas Ukrainoje, šis bendras darbas bus tęsiamas.

Daugelis G. Maknukyano tautiečių iš Visagino taip pat užsiima restoranų ir prekybos verslu – jiems priklauso parduotuvės, kavinės „Vilkaragis“ ir „Perlas“. Paklaustas, koks yra Armėnijos verslininkų sėkmės raktas ne tik prekybos, bet ir gamybos srityse, Gevork atsako: „Turime tokią savybę: jei organizuojame verslą, nepaliekame jo valiai, mes patys nuolat dalyvaujame darbo procese. Be to, mūsų draugiškumas randa atsakymą į gerą visų tautybių žmonių ir net konkurentų požiūrį į mus. Į klausimą: „Ar gerai gyventi Lietuvoje?“ Gevork atsakė: „Jei dirbti, tai visur gyventi yra gerai“.

Araik Tunian – apie armėnų bendruomenę Baltijos šalyse

Перевозка + грузчики
Перевозка мебели, бытовой техники, стройматериалов, вещей и т.д.
Вывоз старой мебели, строительного мусора.
Вывоз мусора из квартир, дач, гаражей и подвалов.
Перевозка грузов длиной до 6 м, грузоподъемность до 2,5 т.
+370-622-31044.

Подробнее

Kaip minėta aukščiau, Araik Tunian atvyko į Vilnių, baigęs institutą 1986 m. Tačiau vieną dieną, jau būdamas lietuvių ir armėnų bendruomenės pirmininko pavaduotoju, verslo reikalais atvyko į Visaginą ir čia rado galimybių savo verslui.

Nuo 2003 metų A. Tunian vadovauja Lietuvos armėnų sąjungai, kuriai priklauso Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Visagino skyriai. Jo teigimu, Lietuvoje gyvena apie 1300 armėnų, glaudūs ryšiai palaikomi ne tik tarp mūsų, bet ir tarp visų trijų Baltijos šalių armėnų.

Araik Tunian pasakojo, kad 2001 metais, Armėnijai minėjus krikščionybės priėmimo 1700 metų sukaktį, Šiaulių Kryžių kalne buvo įrengtas armėniškas "chačkaras" (kryžius). „Kas dvejus metus gegužės 28 d., Respublikos dieną (Armėnijos valstybingumo atkūrimo dieną), ten atvyksta Estijos, Latvijos ir Lietuvos armėnai. Tai didelė šventė“, – sako Araik Tunian.

A. Tunian yra ne tik verslininkas ir visuomenės veikėjas, bet ir filantropas: organizavo keliaujančius tarptautinius plenariumus, į kuriuos kvietė menininkus iš Latvijos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Baltarusijos ir, žinoma, Armėnijos. Daugelis visaginiečių prisimena šiuos menininkų plenariumus ir meistriškumo kursus. Pandemija ir karas pristabdė šią meną palaikančią veiklą, tačiau Araik Tunian ketina ją tęsti.

Paklaustas apie armėnų bendruomenės narių tarpusavio pagalbą, jis pažymėjo, kad bendruomenė remia ne tik savo, bet pagal galimybes ir kitas tautines bendruomenes.

„Esame konsoliduoti ir glaudžiai susiję su visomis tautinėmis bendruomenėmis , o kartu puikiai įsilieję į Lietuvos gyvenimą“, – pabrėžė Armėnų sąjungos pirmininkas. Jis įsitikinęs, kad atkūrus teisinį statusą, Visagino armėnų bendruomenė suaktyvins savo veiklą, o partnerysčių tarp Visagino ir Armėnijos miesto Armaviro užmezgimas tikrai prisidės prie visų planų įgyvendinimo.

Pradėjo draugauti miestais

2022 m. birželio 13 d. Armavir mieste (Armėnija) Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz ir Armaviro meras David Khudatyan pasirašė abiejų miestų bendradarbiavimo sutartį. Tai labai palengvino Andrejaus Akopovo atliktas darbas. 2019 metais jis lankėsi Armėnijos ambasadoje Lietuvoje ir perdavė mero E. Galaguzo kvietimą atvykti į Visaginą.

Netrukus ambasadorius pasinaudojo kvietimu ir savo vizito metu pasiūlė pasirinkti Armavirą kaip miestą-­partnerį, kuris panašus į Visaginą, nes už 10 km nuo jo, netoli Mecamoro miesto, yra Armėnijos atominė elektrinė. 2020 metais Visagino taryba nusprendė užmegzti partnerystės ryšius su Armaviro miestu, o šių metų birželį Visagino delegacijos vizito Armėnijoje metu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. 

Visagino armėnų bendruomenė entuziastingai priėmė šį ryšių su Armėnija užmezgimą oficialiu lygmeniu, kuris sustiprins ir plėtos draugiškus bei dalykinius santykius. Visaginiečių kelionės į Armavirą metu, šio miesto meras David Khudatyan gavo kvietimą atvykti su delegacija į Visaginą ir šis vizitas gali įvykti jau šią vasarą.

Ina Negoda

Straipsnis parengtas pagal projektą „Visagino tautinių mažumų šventės“. Projektas finansuojamas iš Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės lėšų.

Все авторские имущественные права и смежные права на размещенную на сайте news.tts.lt информацию принадлежат ЗАО "Telekomunikacinių technologijų servisas", если не указано иное.
Подробнее об использовании материалов сайта