Triskart meras A. Zuokas per kietas dešiniesiems
Dešinieji bei jų lyderis Andrius Kubilius ir taip nesėkmingą kovą dėl valdžios didžiuosiuose miestuose baigė skaudžiausiu pralaimėjimu. Vakar Vilniaus mero rinkimuose konservatorius įveikė vienas didžiausių jų priešininkų Artūras Zuokas.:::Premjerui A. Kubiliui ir jo komandai, mėginusiai pasitelkti netgi prezidentę, kovoje dėl Vilniaus nepavyko užsitikrinti net aktyviai viliotų lenkų paramos. Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) demonstratyviai atsiribojo nuo dešiniųjų ir į merus iškėlė savo kandidatą Jaroslavą Kaminskį. Tuo tarpu rinkimų Vilniuje laimėtojas 43 metų A. Zuokas išlaikė anksčiau suburtą trapią persvarą 51 balso sostinės taryboje – jis išrinktas 26 balsais. Konservatorių kandidatas Raimundas Alekna, sulaukęs tik saviškių ir „tvarkiečių“ paramos, pelnė 16 balsų, o J. Kaminskis – 9.Konservatoriai tik priešino
– Laimėjote vos vieno balso persvara. Užkulisiuose jūs ir jūsų šalininkai lyg ir mėginote sukaupti didesnę paramą.
Ar tikėjotės būtent tokio rezultato – gal kas nors paskutiniu momentu pabėgo į šoną? – vakar „Lietuvos rytas“ paklausė trečią kartą Vilniaus meru tapusio A. Zuoko.
– Taip, būtent tiek ir tikėjausi – turėjome tvirtas 26 tarybos narių garantijas. Tai ir patvirtino balsavimo rezultatai.
– Atrodo, kad konservatoriai iki paskutinės akimirkos mėgino griauti jūsų frontą – likus vos valandai iki balsavimo gyrėsi, kad „atmušė“ nuo jūsų abu rusus, mėgino vilioti kai kuriuos socialdemokratus, Darbo partijos atstovus.
Kovoje itin aktyviai dalyvavo ir pats dešiniųjų lyderis premjeras A. Kubilius, jis netgi aiškino, kad turi prezidentės paramą. Kokias kovos priemones naudojote jūs?
– Sklandžiai vykęs tarybos posėdis parodė, kad didelės užkulisinės kovos, stengiantis pertempti ką nors pas save iš kitos stovyklos, nevyko. Visi daugmaž ramiai ėjo į balsavimą su tuo, ką turėjo surinkę, ir tiek.
– Kodėl, jūsų nuomone, dešiniesiems nepavyko sulipdyti valdančiosios koalicijos su lenkais ir rusais, „tvarkiečiais“ ir „darbiečiais“, o pagrindinė viltis – lenkai – nuo jų demonstratyviai atsiribojo?
Gal lenkai keršijo dešiniesiems, pavyzdžiui, už Seime priimtą Švietimo įstatymą?
– Konservatoriai nuo pat pradžių laikėsi blogos pozicijos. Buvo akivaizdu, kad jie pirmiausia galvoja apie postus ir savo politinę naudą prieš Seimo rinkimus.
Tad visi matė, kad jų kalbos apie kilnius siekius valstybės ir miesto naudai – nenuoširdžios.
Taigi konservatoriai, užuot sutelkę, tik supriešino žmones. Tai ir tapo jų pralaimėjimo priežastimi.
– Ar tokią nedidelę persvarą taryboje turinti jūsų koalicija bus tvirta ir ilgalaikė?
– Manau, kad taip. Juk mūsų koalicija pirmąjį susitarimą pasirašė dar kovo 10-ąją. Visi partneriai delegavo savo atstovus į programos gairių rengimo grupę ir visi joje nuoširdžiai dirbo.
Tai, kad mes tvirtai sutariame pirmiausia dėl programinių ir vertybinių principų, ir yra pagrindinis mūsų stabilumo garantas.
Kita vertus, mes pasirinkome labai svarbų struktūrinį principą. Mero ir administracijos direktoriaus postas turi tekti vienai politinei jėgai – mums. Tokia vertikalė – labai svarbi.
– Geri santykiai su Vyriausybe ir jos galva, valdančia valstybės pinigus, – vienas svarbiausių dalykų sostinės merui.
Dauguma politikų kalba taip: „A.Zuokas gali girtis, kad prieš kelerius metus buvo geras meras, nes gerai sutarė su tuomečiu premjeru Algirdu Brazausku.“
Po pergalės jūs iš karto pareiškėte, kad kviečiate prisidėti prie valdžios ir konservatorius. Mėginate apsidrausti nuo galimo premjero keršto ir numaldyti jo rūstybę? Nemanote, kad įtempti santykiai su A.Kubiliumi taps itin dideliu pagaliu į jūsų ratus?
– Be abejo, geri ir civilizuoti santykiai su Vyriausybe ir Seimu – labai svarbu. Todėl mes tokių santykių ir sieksime.
A. Brazauskas buvo kitos partijos lyderis, kartais iš pradžių nesutikdavo su mano siūlymais. Tačiau kai pamatydavo, kad jie iš tiesų naudingi miestui, paremdavo.
Tokio solidaus elgesio tikiuosi ir iš A. Kubiliaus. Rinkimų kampanijos metu buvo visko, tačiau dabar tai turime pamiršti.
Manau, kad A. Kubilius supranta, jog jei sostinė, kuri sukuria apie 40 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto, plėtosis sėkmingai, gerai bus ir visos Lietuvos ekonomikai. Tikiuosi, kad jis atstovaus visai valstybei, o ne vien savo partijai.
– Užkulisiuose daug kalbama apie tai, kad jūs, įkvėptas sėkmės Vilniuje, su savo nauja „nepartine partija“ galite žengti ir į Seimo rinkimus. Ar iš tiesų tai planuojate?
– Pagrindinis mano tikslas šiandien – darbas miestui. Šis postas – ne kokia nors tarpinė stotelė ar tolesnės politinės karjeros tramplinas.
Intriga – iki galo
Užkulisinės politikų derybos dėl valdžios truko iki paskutinės akimirkos – jos vyko net ir pirmojo tarybos posėdžio metu. Posėdį stebėjo Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, Vilniaus dešiniųjų vadovas parlamentaras Mantas Adomėnas. A. Zuokas demonstravo, kad tebeturi tą pačią 26–27 tarybos narių paramą, apie kurią kalbėjo ir anksčiau. Tai – jo rinkimų sąrašo, Darbo partijos, socialdemokratų ir Rusų aljanso atstovai. A. Zuoko kandidatūra į merus buvo iškelta pirmoji, tačiau ją savo parašais parėmė tik socialdemokratų ir „darbiečių“ atstovai. Tuomet galutinai paaiškėjo, kad pagrindinio jo konkurento – R. Aleknos – galimybės laimėti rinkimus sumažėjo iki minimumo.
Nuo dešiniųjų nusisuko pagrindiniai jų potencialūs sąjungininkai – LLRA, kandidatu iškėlę savo atstovą J. Kaminskį. R. Aleknos kandidatūrą iškėlė tik jo partijos frakcija. Tuomet politikai, atrodo, nusprendė ilgai nebedelsti. R. Aleknos ir J. Kaminskio programinės kalbos buvo labai trumpos ir formalios, truko po keletą minučių. Ilgiausiai kalbėjusį A. Zuoką nutraukė posėdžio pirmininkas, ir politikai netrukus nuskubėjo į slaptą balsavimą.
Rinkimus lėmė perbėgėliai?
Po A. Zuoko pergalės politikai užkulisiuose ilgai analizavo, kas kaip galėjo balsuoti slaptame balsavime. Manoma, kad už J. Kaminskį balsavo tik visi devyni LLRA atstovai, o rinkimų bloką kartu su jais sudarę du Rusų aljanso atstovai – Olga Gorškova ir Viktoras Balakinas parėmė A. Zuoką arba pasuko į skirtingas puses. Už A. Zuoką galėjo balsuoti kiti 11 jo rinkimų sąrašo narių, 8 arba 7 Darbo partijos atstovai, 5 arba 4 socialdemokratai ir 1 arba 2 Rusų aljanso atstovai. R. Alekna greičiausiai sulaukė kitų 9 savo partijos narių, 5 „tvarkiečių“ ir dar vieno nežinomo tarybos nario paramos. Politikai spėliojo, kad konservatorius galėjo paremti arba kuris nors vienas „darbietis“, arba socialdemokratas ar net Rusų aljanso atstovas. Tuo tarpu vicemerai ir administracijos direktorius jau buvo išrinkti 27 balsų persvara. Vicemerais tapo socialdemokratas Romas Adomavičius ir „darbietis“ Jonas Pinskus, o administracijos direktoriumi – A. Zuoko bendražygis Valdas Klimantavičius.
Biuleteniai buvo pažymėti?
Dešinieji tikėjosi, kad prireiks antrojo turo, nes nė vienas iš trijų kandidatų nesurinks daugumos iš 51 tarybos nario balso. Konservatoriai vylėsi, kad į antrąjį turą patekus A. Zuokui ir R. Aleknai pavyks į savo pusę pagaliau persivilioti ne tik lenkus, bet ir „darbiečius“. Konservatoriai net kalbėjo, kad su lenkais buvo specialiai susitarta, jog šie pavaidins, taip pat dėl to buvo susitarta ir su „darbiečiais“ bei socialdemokratais. Esą net susitarta, jog visi būsimos koalicijos atstovai specialiu būdu sulenks balsavimo biuletenius, kad būtų galima kontroliuoti, kiek R. Alekna turės balsų antrajame ture. Tačiau po patirto pralaimėjimo dešinieji net prabilo apie išdavystę – esą juos apgavo ir V. Uspaskichas, ir kairieji, kurie „davė“ per mažai savo narių balsų, kad būtų surengtas antrasis turas. Kai kurie konservatoriai kalbėjo, kad išdavikų atsirado ir jų gretose – esą už R. Alekną galėjo nebalsuoti jo bendražygis Algis Strelčiūnas.
Nugalėjo užkulisinių susitarimų meistras
Politologas Vytautas Dumbliauskas
„A. Zuokas – užkulisinių susitarimų meistras. Tai, matyt, turėjo nemažos įtakos šiuose rinkimuose. Be to, A. Zuokas turėjo gerokai laisvesnes rankas nei R. Alekna. Pastarasis dar turėjo derinti savo veiksmus su partija, kurioje buvo visokių svyravimų. Matyt, kad tarp Darbo partijos ir konservatorių įvyko koks nors nesutarimas, ir didesnę manevro laisvę turintis A. Zuokas tuo sugebėjo pasinaudoti. Tačiau aš nemanau, jog A. Zuoko sulipdyta koalicija bus stabili, todėl logiška, kad jis kviečia tuos pačius konservatorius. Jie gali ir susigundyti.“
Konservatorių gretose gali kilti įtampa
Politologas Algis Krupavičius
„Manau, kad konservatorių pralaimėjimui nemažą įtaką turėjo ir jų viduje kilusi įtampa. Kai kurie šios partijos veikėjai akivaizdžiai priešinosi bendradarbiavimui su lenkais Vilniuje. Tokiam bendradarbiavimui neigiamos įtakos turėjo ir pastaruoju metu pašliję Lietuvos ir Lenkijos santykiai, ir kai kurių lenkų lyderių vieši pareiškimai. Bėda viena nevaikšto – pralaimėjus mero rinkimus, bus mažesnės ir konservatorių galimybės laimėti Seimo rinkimus Vilniuje. O tai sukels partijoje papildomos įtampos.“
Marijampolėje meras nepasikeitė
* Marijampolės savivaldybės posėdyje naujoji taryba vakar meru perrinko ligšiolinį miesto vadovą socialdemokratą 64 metų Vidmantą Brazį.
* Jį palaikė 15 tarybos narių, už konservatorių Valdą Pilecką balsavo 11. Vienas biuletenis rastas sugadintas.
* V. Brazys su beveik dvejų metų pertrauka savivaldybei vadovauja nuo 2000-ųjų.
„Lietuvos rytas“
