Užimtumo tarnyba: į darbo rinką sugrįžta daugiau ilgalaikių bedarbių

Nuo padavėjo, vairuotojo iki inžinieriaus ir IT specialisto – darbuotojų paklausa darbo rinkoje toliau auga. Darbo ieškančių žmonių sumažėjo nuo 277 tūkst. metų pradžioje iki 223,7 tūkst. liepos 1 d., pranešė Užimtumo tarnyba.

Tačiau tarp ilgalaikių bedarbių – kitokia tendencija. Per metus jų skaičius išaugo dvigubai – nuo 40,7 tūkst. 2020-ųjų liepos 1 d. iki 97,6 tūkst. šių metų liepos 1 d. Nors birželį darbuotojų poreikis darbo rinkoje pasiekė aukštumas ir šiek tiek – 2,8 proc. ilgalaikių bedarbių sumažėjo, tačiau jų dalis tarp visų darbo ieškančių asmenų ūgtelėjo 1,7 proc. punkto.

Ši bedarbių kategorija sudaro net 43,6 proc. Užimtumo tarnybos klientų.

Užimtumo tarnyba analizuoja jų darbo patirtį ir galimybes šiuos darbingo amžiaus žmones sugrąžinti per kompleksines užimtumo priemones į darbo rinką. Šiemet labiausiai – 42,2 proc. (645 asmenys) išaugo skaičius ilgalaikių bedarbių, norinčių įgyti naują kvalifikaciją ar kompetenciją. Net 48,5 proc. (925 asmenys) daugiau buvo tarp įdarbintų subsidijuojant, palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu.

„Ilgai nedirbantis žmogus praranda turėtą kvalifikaciją ir gebėjimus, dauguma jų neturi stiprios motyvacijos sugrįžti į darbo rinką, o norintieji įsidarbinti dažnai nepasitiki savimi ir nežino, kaip tai padaryti, – sakė vedėja. – Siekiant sugrąžinti juos į darbo rinką susiduriama su socialiniais ir psichologiniais veiksniais, kurie stipriai lemia šių žmonių karjeros projektavimą. Tolesnis jų sugrįžimas į darbo rinką vyksta laipsniškai pasitelkiant atvejo vadybininkus“, – aiškino Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.

Aktyviai bendradarbiaujama su vietos savivalda, socialiniais partneriais per užimtumo didinimo programas, taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir, tik pašalinus svarbiausias kliūtis įsidarbinti, teikiamos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos.

Darbui su kompleksinių problemų turinčiais asmenimis buvo sukurtas skaitmeninis įrankis – Socialinės pagalbos žemėlapis, kuriame atvejo vadybininkai ir kiti specialistai, dirbantys su ilgalaikiais bedarbiais, gali greitai surasti reikalingus socialinius partnerius, galinčius padėti išspręsti jų problemas. 

„Dauguma ilgalaikių bedarbių yra neapsisprendę dėl tolesnės profesinės veiklos, tik trečdalis pasiruošę įgyti paklausią darbo rinkoje profesiją. Jaunesni ilgalaikiai bedarbiai aktyviau renkasi naujas profesijas, vyresni – pasyvią darbo paieškos formą, tačiau sutinka dalyvauti laikinose užimtumo priemonėse (Užimtumo didinimo programose)“, – pasakojo V. Kamandulienė.

3457 ilgalaikiai bedarbiai šių metų pirmą pusmetį dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Tai sudarė net 43,4 proc. visų pradėjusių dalyvauti šiose priemonėse. 2020 m. – 1973 (24,4 proc. visų dalyvių). Profesiniame mokyme – 1126 asmenys, pameistrystėje – 13, stažuotėje – 45, kompetencijų pripažinime – 21.

Pirmą pusmetį 768 ilgalaikiai bedarbiai įgijo įvairių transporto priemonių vairuotojų – per 180, slaugytojų padėjėjo – 57, socialinio darbuotojo padėjėjo – 49, apskaitininko – 44, sandėlio operatoriaus – 40, virėjo – 31, kosmetiko – 18 ir kt. paklausias darbo rinkoje profesijas. Stažuotėje pradėjo dalyvauti 45 ilgalaikiai bedarbiai.

Gausiausiai šalies įmonėse buvo įdarbinta subsidijuojant – 1797 ilgalaikiai bedarbiai. Darbdaviai daugiausiai įdarbino pagalbiniais darbininkais – 269, pardavimų vadybininkais – 88, pardavėjais – 80, valytojais – 65, administratoriais – 59, virėjais – 32 ir kt.

Perkvalifikavimo ir užimtumo priemonėse daugiausiai ilgalaikių bedarbių dalyvavo Vilniaus apskrityje – 769, Kauno – 608 ir Klaipėdos – 329.

Tęsiamas kartu su 23 savivaldybėmis keletą metų įgyvendinamas Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelis. Šio projekto dalyviai gauna psichologo konsultacijas ir mokymus (individualūs ir grupėms užsiėmimai), teisininko, socialinio darbuotojo, pavėžėjimo paslaugas, krizių valdymo, priklausomybių individualias konsultacijas, finansinio raštingumo mokymus.

Iš 23 savivaldybių net 9 yra Panevėžio KAD aptarnaujamoje teritorijoje (nėra tik Utenos r. savivaldybės). Šiemet daugiausiai naujų dalyvių yra Molėtuose, Visagine, Ignalinoje. Per pusmetį padėta įsidarbinti 65 ilgalaikiams bedarbiams, iš jų – 32 įdarbinti nuolatinai ir 33 – terminuotai.

„Vertinant tai, kad šio projekto dalyviai yra neaktyviausia Užimtumo tarnybos klientų grupė, net ir trumpalaikis jų įdarbinimas vertintinas kaip laimėjimas, nes tai yra žingsnis į esamos situacijos keitimą. Daugiausiai šiemet įdarbintų nuolatiniam darbui Zarasuose – 7, Biržuose – 6 ilgalaikiai bedarbiai“, – pabrėžė Panevėžio Klientų aptarnavimo direktorė Audronė Biguzienė. 

Ilgalaikiai bedarbiai taip pat gali dalyvauti Užimtumo tarnybos ES lėšomis finansuojamame projekte „TAPK – Tavo ateities perspektyvų kūrimas“, kur suteikiama parama mokymuisi, judumui ir įtraukiama į remiamą įdarbinimą.

ELTA