Vėl pradedama deginti pernykštė žolė

Ugniagesiai sako, kad kovoti su žolės padegėjais galėtų ir operatyviau, jei galėtų iš karto nustatyti, kieno žemės plotuose siautėja ugnis.:::Nuo kovo Panevėžio apskrities ugniagesiai kasdien sulaukia iki 20 iškvietimų dėl degančios žolės. „Pranešimai būna tokie: pastebėjo degančią teritoriją ir patys atėjo gesinti. Sudėtinga nustatyti faktą, kad išties jie uždegė šitą teritoriją, kad jie yra kaltininkai“, – sako Arūnas Šniukšta, Panevėžio priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas. Gelbėtojai, neturėdami navigacinės sistemos imtuvų, negali operatyviai nustatyti degančių plotų savininkų, tad tenka kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą.

„Abejoju, ar mokėjimo agentūra galėtų paskolinti GPS, nes mes patys turime labai ribotą kiekį ir tai yra GPS imtuvai su specifine informacija ir su specifine programine įranga. Reikėtų netgi mokymus pravesti“, – teigia Laimundas Vaičiulėnas, Nacionalinės mokėjimo agentūros Panevėžio patikrų vietoje skyriaus vedėjas. Dabar duomenis apie žolės degintojus Nacionalinei mokėjimo agentūrai perduoda aplinkos apsaugos inspektoriai. Baudos už žolės deginimą – nuo 100 iki 1200 litų, dar tenka padengti gamtai padarytą žalą, mažinamos išmokos.

„Mes iš karto vykstame į vietą ir matuojame visą išdegintą plotą, duomenis perduoda mūsų centrinei agentūrai ir už tuos plotus, kurie išdeginti, jeigu jie bus deklaruoti, visiškai nebus mokamos tiesioginės išmokos“, – sako L. Vaičiulėnas. Nustačius tyčinį padegimą visiems deklaruotiems žemės plotams išmokos mažinamos penktadaliu, jei pareiškėjas dalyvauja agrarinės aplinkosaugos programoje – dėl išdegintos žolės išmokos nemokamos už visą toje programoje deklaruotą žemės plotą. Pernai dėl žolės deginimo ūkininkai neteko pusės milijono litų išmokų.
 
LTV naujienų tarnyba