V. Sutkus: kelių kokybė prasta, nes įmonės neturi galimybių pradėti darbų anksčiau
Iki gegužės pabaigos pasirašyta tik 20 proc. numatytų sutarčių dėl žvyrkelių asfaltavimo. Įmonės negali planuotis darbų apimčių, projektavimą yra priverstos vykdyti vasarą, darbus pradėti rudenį, dėl to keliai būna prastos kokybės. Ir taip - kasmet, nes kelių finansavimo programos faktiškai planuojamos metams, teigia Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.
LVK Transporto komisija parengė infrastruktūros sektoriaus apžvalgą, kurioje įvertino Lietuvos kelių būklę, investicijų ir rinkos tendencijas bei pagrindines problemas.
LVK prezidentas V. Sutkus sakė, kad konfederacijai rūpi ir darbuotojų gerovė, yra įsipareigojimai darniai plėtoti infrastruktūrą.
„Tad norime viešai išsakyti savo nuomonę“, - kalbėjo V. Sutkus.
LVK prezidento teigimu, egzistuoja esminės infrastruktūros finansavimo problemos.
„Daug kas pamiršta, kad egzistuoja daug mokesčių. Noriu priminti, kad mes visi, kurie važiuoja autobusais, traukiniais ir asmeniniais automobiliais, tiesiogiai ar netiesiogiai susimokame degalų akcizą, kuris skirtas keliams ir infrastruktūrai. Dabar tik 45 proc. šio tikslinio mokesčio skiriama keliams“, - pabrėžė V. Sutkus.
Anot LVK prezidento, degalų akcizas tam ir skirtas, kad būtų skirtas keliams, bet realybė yra kitokia.
„Matome, kad nėra ilgalaikės ir detalios Kelių priežiūros ir plėtros programos. Faktiškai planuojama metams į priekį, dokumentacija viešiesiems pirkimams ruošiama tik numačius tų metų programą. Sutarčių pasirašymas nusikelia į vasarą, tada vyksta projektavimo darbai, tad darbai prasideda tik rudenį, prasideda šalčiai, viskas lemia prastą kelių kokybę, visi skundžiasi“, - problemas vardijo V. Sutkus.
Kitas dalykas, anot jo, kad dėl vėluojančių projektų nespėjama išleisti numatomų kelių finansavimo programos lėšų, o įmonėms tai reiškia, kad jos negali išlaikyti darbuotojų, planuoti darbų apimties.
„Iki praėjusio mėnesio pabaigos buvo pasirašytos tik 20 proc. numatytų sutarčių dėl žvyrkelių asfaltavimo“, - spaudos konferencijoje teigė konfederacijos prezidentas.
ELTA jau rašė, kad Susisiekimo ministerija, siekdama gerinti eismo sąlygas šalies regionuose ir šalia žvyrkelių gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę, 2018-2020 m. yra numačiusi išasfaltuoti 1 009 km žvyruotų kelių.
Pasak Susisiekimo ministerijos, ilgiausi žvyrkelių ruožai (10 km ir ilgesni) numatomi asfaltuoti Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Klaipėdos, Pasvalio, Plungės, Prienų, Raseinių, Širvintų, Švenčionių, Šiaulių rajonuose.
2018-2020 m. žvyrkelių asfaltavimo darbai finansuojami Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis. Šiemet valstybinės reikšmės žvyrkelių ruožams, jungiantiems asfaltuotus kelių ruožus, asfaltuoti iš programos numatyta skirti per 53 mln. eurų.
ELTA
