Valdžia švelnina poziciją dėl lietuvių kalbos egzamino
Po tautinių mažumų ir Lenkijos valstybės protestų Lietuvos valdžia traukiasi. Atsisakoma žadėtų planų jau nuo kitų metų įvesti vienodą lietuvių kalbos egzaminą ir lietuviškų, ir lenkiškų mokyklų abiturientams.:::Švietimo ir mokslo ministras sako, kad anksčiausia tokios naujovės data – 2013-tieji. Ir apie idėją bent du dalykus kitakalbių mokyklose mokyti lietuviškai valdžia jau kalba miglotai.Kaip praneša „Panorama“, valdžios viešai paskelbti planai jau nuo kitų metų panaikinti specialų lengvesnį lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų mokyklų abiturientams, kad visi laikytų vienodą valstybinės kalbos egzaminą kelia nepasitenkinimą Šalčininkų rajono, kur dauguma gyventojų lenkai, mokyklose. „Jie tik pasakė, kad bus suvienodintas, bet nei parengtos programos, nei parengti planai – nei parengti vadovėliai“, – valdžios sprendimus kritikuoja Angelė Jundo, Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja. „Egzamino metu pateikiama labai daug kūrinių, mes tiesiog nespėjame visų analizuoti, mes per mažai jų žinome. Mes dabar mokomės ir stengiamės pasivyti lietuviškas mokyklas 11-12 klasėse.
Mokomės pagal tokius pačius kaip ir lietuviškos mokyklos vadovėlius, bet yra tiesiog per mažai laiko, per mažai pamokų“, – priduria Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos mokinė Anna Szczesniak. Po tautinių mažumų atstovų piketo ir dviejų Lenkijos valstybės notų, kuriose kaimyninė šalis protestuoja dėl planuojamos reformos, Lietuvos valdžia švelnina poziciją dėl egzamino.
„Trylikti metai yra artimiausia data, nes negali diegti naujovių, kada nėra laiko tam pasiruošti“, – teigia Gintaras Steponavičius, švietimo ir mokslo ministras. Ministras žada, kad pereinamuoju laikotarpiu lenkiškas ir rusiškas mokyklas baigusių abiturientų vertinimas bus palengvintas laikant visiems vienodą valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Priešinamasi ir kitai reformai – bandymui bent du dalykus – istoriją ir geografiją tautinių mažumų mokyklose mokyti lietuvių kalba. „Mums yra labai geros galimybės studijuoti Lenkijoje, nes mokama stipendija ir net labai gera. Ten viskas dėstoma lenkiškai. Kai mums uždraus mokytis lenkiška kalba jau mums nepavyks įstoti į Lenkijos aukštąsias mokyklas“, – mano Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos mokinė Emilija Markevič.
„Aš priprasčiau mokytis lietuviškai – ir truputį lengviau po to būtų“, – kitokią nuomonę pateikia Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos mokinys Tomašas Počarickijus. Daugiau lietuvių kalbos tautinių mažumų mokyklose bandžiusio įvesti Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Valentinas Stundys yra sakęs, kad naujovės visiškai atitinka lietuviškų mokyklų sąlygas Lenkijoje.
O apie reformą, kurios tikslas padėti lenkams ir rusams vienodai su lietuviais konkuruoti stojant į aukštąsias mokyklas bei ieškant darbo esą kalbama jau daugiau kaip dešimt metų, tik niekaip nesiryžtama.
Lrt.lt
