A. Armonaitė: Taivano bendrovių susidomėjimas Lietuva yra išaugęs keturis ar penkis kartus

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad tolimesnės Taivano investicijos ir jų taikiniai nėra priklausomi nuo Lietuvos valdžios institucijų. Pasak jos, ministerijos veiksmai tik sukūrė galimybę sudarinėti susitarimus tarp Lietuvos ir Taivano įmonių, o tai, kas investuos ir į ką, priklauso jau nuo pačių bendrovių.

„Ne nuo ekonomikos ministro ar ministrės, ne nuo premjerės, ne nuo kažkokio asmens esančio valstybės aparate priklauso šios investicijos. Kas mums pavyko, tai sutarti dėl įvairių instrumentų: paskolų, fondų, taip pat atskirų susitarimų. Mes atvėrėme tas galimybes. Ar jomis pasinaudoja lietuviškos įmonės yra priklausoma nuo jų. Matome, kad Teltonika yra pasinaudojusi, kas reiškia, kad yra kam ir tikiuosi, kad bus ir daugiau“, – Delfi televizijos laidoje „Piniginiai reikalai“ sakė A. Armonaitė.

Ministrė taip pat aiškino, kad šiuo metu matomas apie penkis kartus padidėjęs Taivano bendrovių susidomėjimas Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis. To pagrindu politikė tikisi, kad ateityje vyks daugiau investicijų ne vien per fondus ar specifinius susitarimus, bet ir investicijos į konkrečius projektus.

„Reikia toliau dirbti, ir to susidomėjimo yra. Yra, kuo aš labai džiaugiuosi ir ko norėčiau asmeniškai daugiau, tai ir tiesioginių Taivano kompanijų investicijų į Lietuvą. Ne tik per investicinius fondus ir finansinius instrumentus ir atskirus susitarimus, bet į konkrečius projektus. Tokių irgi tikiuosi, kad bus. Na, yra susidomėjimas išaugęs apie keturis ar penkis kartus, ką mes jaučiame. Tad tikiuosi, kad tie konkretūs dalykai taip pat pasirodys“, – aiškino Armonaitė.

Visgi, A. Armonaitė paminėjo, kad tolimesnės Taivano kompanijų investicijos ir kokiais tikslais jos vykdomos smarkiai priklausys nuo investicinio klimato ir jau egzistuojančių bendrovių planų Europoje.

„Žinoma, norėtųsi, kad greičiau būtų, bet vėlgi priklauso nuo daugybės aplinkybių: verslo planų, nuo investicinio klimato, nuo planų Europoje ir panašiai“, – sakė ji.  

ELTA primena, kad Taivano rizikos kapitalo įmonė „Taiwania Capital“ dar praėjusiais metais paskelbė apie Vidurio ir Rytų Europai (pirmiausia Lietuvai, Čekijai ir Slovakijai) įsteigtą 200 mln. JAV dolerių vertės investicinį fondą. Šis fondas Lietuvoje viešai pristatytas gegužę.

Lapkritį pranešta, kad 3,5 mln. JAV dolerių iš šio fondo skiriama Lietuvos lazerių įmonei „Litilit“, tapusiai pirmąja bendrove, kuriai buvo šio fondo lėšos buvo numatytos.

Pernai taip pat buvo įkurtas 1 mlrd. JAV dolerių vertės paskolų fondas, valdomas Kinijos Respublikos (Taivano) banko „Export-Import Bank of the Republic of China“ („Eximbank“).

Tuo metu „Teltonikos“ įmonių grupė su Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasirašė investicijų sutartį dėl 96 mln. eurų vertės 14 ha „Teltonika High-Tech Hill“ antrojo etapo technologijų parko. Šį objektą tikimasi pabaigti iki 2029 metų, sukurti 700 darbo vietų, o 95 proc. jame pagamintų lustų inžinerijos ir puslaidininkių technologijų eksportuoti.

Taivano ir Lietuvos bendradarbiavimas sustiprėjo praėjusių metų pabaigoje, lapkritį Vilniuje įsteigus pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę, kurioje yra salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimas. Dėl to paaštrėjo Lietuvos ir Kinijos santykiai, Pekinas ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales. Kiek Taivanas prisideda prie Taltonikos projektų ir puslaidininkių gamyba Lietuvoje.

ELTA