D. Štraupaitei 3 metams atimta teisė būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės pareigas

Vasario 28 d. Panevėžio apygardos teismas gavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) prašymą išaiškinti, ar 2019 m. spalio 24 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas (nenurodant, kad atimama teisė dirbti ir renkamose pareigose), ar Daliai Štraupaitei atimta teisė dirbti tik skiriamose pareigose, praneša Panevėžio apygardos teismas.

Vadovaudamasis įstatymu teismas antradienį surengė teismo posėdį, kuriame dalyvavo nuteistoji D. Štraupaitė, jos gynėjas ir prokuroras.

Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, išnagrinėjęs VRK prašymą ir išklausęs proceso dalyvius, trečiadienį teismas priėmė nutartį. Šia nutartimi teismas tenkino VRK prašymą – ištaisė rašymo apsirikimą ir patikslino 2019 m. spalio 24 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio Daliai Štraupaitei rezoliucinę dalį.

Pranešama, kad patikslinta nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo Daliai Štraupaitei skamba taip: „<...> Daliai Štraupaitei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės 3 (trejus) metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimą.“

Patikslinama, kad 2019 m. spalio 24 d. Panevėžio apygardos teismas pripažino D. Štraupaitę kalta dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo. Jai paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir 400 MGL (15 060 eurų) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Be to, apygardos teismo nuosprendžiu D. Štraupaitei buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės atėmimas trejus metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas. Ši priemonė buvo skirta atsižvelgus į tai, kad D. Štraupaitė nusikalstamas veikas, dėl kurių ji pripažinta kalta, padarė būdama Visagino savivaldybės mere, t. y. eidama pareigas savivaldos institucijoje ir piktnaudžiaudama jai suteiktomis viešosiomis teisėmis.

Anot teismo pranešimo, šių metų vasario 23 d. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą, pakeitė apygardos teismo nuosprendį – išteisino D. Štraupaitę dėl vienos iš septynių veikų, vieną veiką perkvalifikavo į lengvesnę, panaikino laisvės atėmimo bausmę ir padidino jai skirtą baudą nuo 15 060 eurų iki 18 830 eurų. Nuosprendžio dalį dėl nuteistajai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės Apeliacinis teismas paliko galioti.

Apeliacinis teismas pažymėjo, kad „viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis Nuteistoji D. Štraupaitė visas nusikalstamas veikas padarė piktnaudžiaudama jai suteiktomis viešosiomis teisėmis, nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai ir ilgą laiko tarpą.“

Šis teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti D. Štraupaitei ir teisės atėmimą būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas 3 metams yra teisėtas bei pagrįstas.

„D. Štraupaitė apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteista už kelis tyčinius, savanaudiškus nusikaltimus, tarp kurių yra ir sunkūs nusikaltimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Jos neteisėtais veiksmais, piktnaudžiaujant jai suteiktomis viešosiomis teisėmis, Visagino miesto savivaldybei padaryta ne tik turtinė, bet ir didelė neturtinė žala, be to, padaryta didelė neturtinė žala valstybei. Todėl jai parinkta baudžiamojo poveikio priemone buvo siekiama laikinai apriboti jos teises, tarp jų – ir konstitucines, užimti tokias pareigas, kurias eidama ji vėl galėtų daryti analogiškus nusikaltimus“, – pažymima Panevėžio apygardos teismo nutartyje.   

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. 

ELTA