D. Medvedevas: nesusitarus dėl skydo, prasidės ginklavimosi varžybos
Jei Rusijai ir NATO nepavyks susitarti dėl priešraketinio skydo, artimiausią dešimtmetį prasidės naujos ginklavimosi varžybos.:::Tai savo metiniame pranešime pažymėjo Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Jis teigė neseniai vykusiame NATO ir Rusijos viršūnių susitikime pasisakęs už „pilnavertį bendradarbiavimo mechanizmą“, praneša BBC.Kalbėdamas apie šalies vidaus reikalus, D. Medvedevas teigė, kad tris ir daugiau vaikus auginančios šeimos sustabdys šalies gyventojų skaičiaus mažėjimą.
Paneigdamas spekuliacijas, jis nekalbėjo apie savo politinę ateitį. Likus mažiau nei 2 metams iki kitų prezidento rinkimų, daugelis mano, kad į Kremlių sugrįžti mėgins D. Medvedevo pirmtakas, dabartinis premjeras Vladimiras Putinas.
Likus kelioms dienoms iki pranešimo, savo vaizdo tinklaraštyje D. Medvedevas įspėjo, kad Rusijai gresia „politinė stagnacija“, jei nebus sukurtas platesnis veikimo laukas opozicinėms partijoms.
Analitikai svarsto, ar šis pareiškimas nebuvo kritika politinei sistemai, kurią didžiąja dalimi prezidentaudamas sukūrė V. Putinas.
Po šį mėnesį vykusio NATO ir Rusijos viršūnių susitikimo NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad Rusija sutiko bendradarbiauti su NATO kuriant gynybos nuo balistinių raketų atakų sistemą. „Pirmą kartą abi pusės bendradarbiaus dėl to, kad apsigintų“, – kalbėjo jis.
Antradienį prezidentas D. Medvedevas teigė, kad bendras priešraketinis gynybos skydas sujungs „Rusijos ir NATO pajėgumus ir užtikrins visų Europos šalių gynybą nuo raketų atakų keliamos grėsmės“.
„Norėčiau atvirai pasakyti, kad artimiausią dešimtmetį turime tokią alternatyvą: arba pasiekiame sutarimą dėl priešraketinės gynybos ir kuriame pilnavertį bendradarbiavimo mechanizmą, arba, jei konstruktyvaus sutarimo pasiekti nepavyks, prasidės naujas ginklavimosi etapas ir turėsime priimti sprendimus dėl naujos smogiamosios įrangos dislokavimo“, – kalbėjo Rusijos vadovas.
„Akivaizdu, kad pastarasis scenarijus sukeltų daug keblumų“, – pridūrė jis.
Ekspertai pažymi, kad Rusija nori būti visiškai integruota į priešraketinį skydą, o ne likti nuošalyje. Tačiau kyla klausimas, kiek toli pasirengusi žengti NATO, dalindamasi informacija, vadovavimu ir kontrolės sistemomis, pažymi BBC korespondentas.
Įspėdamas, kad paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio demografinė krizė yra iššūkis tautai, D. Medvedevas ragino imtis veiksmų, kurie skatintų kurti didesnes šeimas.
„Per ateinančius 15 metų pajusime 10-ojo dešimtmečio demografinį poveikį, kuomet gimstamumas buvo toks mažas“, – kalbėjo jis.
„Tai rimta grėsmė. Tai iššūkis visai mūsų tautai. Pasak ekspertų, geras būdas įveikti demografinę krizę – smarkiai padidinti šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų, skaičių“, – sakė D. Medvedevas.
Jis pasiūlė kiekvienai trečio vaiko susilaukusiai šeimai padovanoti sklypą namui statyti.
Kalbėdamas apie švietimą, Rusijos prezidentas pažymėjo, kad nepriimtina tai, jog mokytojai savo informacinių technologijų žiniomis atsilieka nuo mokinių.
D. Medvedevas atkreipė dėmesį ir į tebesitęsiančią šalies kovą su korupcija ir teigė, kad teisėsaugos institucijos ir kitos valdžios institucijos kartais tiesiogiai siejamos su organizuotu nusikalstamumu. Baudos, anot jo, galėtų būti efektyvesnė priemonė kovoti su kyšininkais nei kalėjimas.
„Patirtis rodo, kad net grėsmė iki 12 metų praleisti kalėjime imančių kyšį neatbaido“, – pažymėjo Rusijos vadovas.
D. Medvedevas taip pat teigė, kad norint siekti efektyvaus šalies vystymosi, reikia mažinti biudžeto deficitą.
Dabar Rusijos deficitas siekia 2,1 proc. BVP, tačiau manoma, kad jis išaugs iki 4,6 proc., praneša naujienų agentūra AP. Pasak prezidento, bus siekiama per trejus metus metinę infliaciją sumažinti iki 4–5 proc. Dabar ji siekia 7,4 proc.
Nors ekonominė situacija „sudėtinga“, pastebima, anot D. Medvedevo, vilčių teikiančių ženklų. Bedarbių skaičius nuo 7 mln. sumažėjo iki 5 mln., o šalies skolos dydis „yra minimalus“. Žmonių grynosios pajamos per pastaruosius metus išaugo 5 proc.
Rusijos vadovas taip pat kalbėjo apie technologinę pažangą, teigdamas, kad tarp 500 pasaulio superkompiuterių yra 11 rusiškų sistemų. Rusijos „Lomonosov“ kompiuterio galingumas kitąmet padidės 2,5 karto ir jis „taps galingiausiu įrenginiu pasaulyje“.
Lrt.lt
