Europa vienijasi atsinaujinančios energijos jėgainių statybai
Pirmasis Europoje elektros tinklas, skirtas atsinaujinančios energijos resursams, taps politine tikrove šį mėnesį. :::Sausį devynios šalys formaliai parengs planus, kuriais susies švarios energijos projektus visame Šiaurės jūros regione. Skaičiuojama, kad tokio tinklo kaina galėtų siekti 30 mlrd. eurų.
Žadama, kad tinklas, sudarytas iš tūkstančių kilometrų povandeninių kabelių, išspręs didžiausią su atsinaujinančiais energijos ištekliais susijusią problemą. Kritikai dažnai mini, kad dėl nenuspėjamų orų ji yra nepatikima. Per atsinaujinančių energijos šaltinių jėgainių tinklą elektra galėtų būtų tiekiama visame žemyne: vėjui pučiant ar saulei šviečiant.
Prijungtas prie Norvegijos hidroelektrinių šis tinklas galėtų atstoti Europai 30GW švarios energijos bateriją.
Iki rudens devynių vyriausybių — Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Nyderlandų, Liuksemburgo, Danijos, Švedijos, Airijos, Didžiosios Britanijos — viltis yra turėtų planą, pagal kurį būtų pradėtas statyti aukštos įtampos nuolatinės srovės tinklas. Tai būtų svarbus žingsnis įgyvendinant pažadą, kad iki 2020 metų 20 proc. energijos bus gaunama iš atsinaujinančių išteklių.
„Pripažįstame, kad Šiaurės jūra slepia didelius resursus ir mes juos intensyviai tiriame“, — teigia Didžiosios Britanijos energetikos ir klimatos kaitos ministras Lordas Huntas.
100 GW atviroje jūroje planuojamų vėjo energijos projektų jau kuriami. Jie sudarytų 10 proc. ES energijos poreikių ir atstotų 100 didelių anglimi kūrenamų jėgainių Europoje.
Tam, kad būtų pasinaudota vėjo energija, turės būti pritaikyti ir žemyno elektros tinklai. Teigiama, kad kabelių tiesimas galėtų tapti išeities tašku devynių šalių diskusijose.
Projekto kaina kol kas nebuvo apskaičiuota. 2008 metų „Greenpeace“ studija parodė, kad panašios elektros grandies statybos iki 2025 metų galėtų kainuoti 15-20 bilijonų eurų.
Teigiama, kad šis projektas gali tapti ateities Europos elektrinių jėgainių tinklo stuburu.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
