Ieškos sovietinių dokumentų Rusijos archyvuose
Latvijos istorikai tikisi susipažinti su archyviniais dokumentais, saugojamais Rusijos archyvuose, kurie gali būti svarbūs ir Lietuvai.:::Pasak Latvijos istorikų, daugiausia analizuoti 1940 ir 1960 metai, o 1918–1939 metų istoriniai dokumentai netyrinėti. Tikimasi, kad juos padės surinkti Latvijos ir Rusijos politikų sudaryta istorikų ir kitų specialistų komisija. „Norime, kad ši komisija gautų nepublikuotus dokumentus, kurių istorikai dar nematė.Juos galima rasti uždaruose Rusijos KGB, FSB ir užsienio reikalų ministerijos saugyklose. Tai trys žinybiniai archyvai, į kuriuos Latvijos tyrinėtojai beveik nepatekdavo“, – pasakojo Latvijos Respublikos Prezidento patarėjas, komisijos sekretorius Anatolijis Zunda. Lietuvos istorikai pabrĖžia, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos archyve saugomi Baltijos šalių tarpukario istorijos dokumentai itin svarbūs.
Esą tris valstybes, laikytas vienu regionu, siekta sukiršinti. „Iš tikrųjų apie 1918–1940 metų laikotarpį jau daug parodė mūsų istoriko Zenono Butkaus sensacingi atradimai – apie tam tikrų Maskvos partijų slaptą finansavimą tarpukario metais. Tikėtina, kad daug naujų dalykų bus atskleista ir čia, juk šiuose Rusijos archyvuose toli gražu ne visai dokumentai yra žinomi, ne visi išanalizuoti“, – pastebėjo istorikas Alvydas Nikžentaitis.
Pasak istoriko, jei latvių kolegoms pavyktų pasiekti Rusijos saugyklose esančius dokumentus, tai palengvintų ir Lietuvos istorikų darbą. „Bendradarbiavimas su Rusija – aktualus klausimas, ypač jeigu kalbame apie Lietuvos ir Rusijos bei Latvijos ir Rusijos santykius. Archyvai – tai tas šaltinis, kuriame turime ieškoti naujų dokumentų.
Žinome, kad 1990 metų pradžioje jie buvo lengviau prieinami, o dabar prieinami darosi vis sunkiau“, – atkreipė dėmesį Lietuvos Respublikos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis. „Kada sutvarkysime šio periodo dokumentus, pradėsime analizuoti 1940 metų dokumentus.
Tikime, kad Rusijos istorikai tai vertins palankiai ir supras, kad vis dėlto okupacija įvyko, kad trys Baltijos šalys – Latvija, Estija, Lietuva – buvo sunaikintos“, – kalbėjo Latvijos Respublikos Prezidento patarėjas, komisijos sekretorius Anatolijis Zunda. Jau artimiausiomis dienomis Rygoje susitiks mūsų šalies ir Latvijos istorikai, o kovo pradžioje Latvijos mokslininkai vyks į Maskvą.
Tikimasi, kad gautų naujų dokumentų rinkinys bus parengtas per dvejus metus.
LTV „Panorama“
