Jorės šventė kvies patirti slėpiningą virsmą
Savaitgalį, balandžio 28-29 dienomis, šalia Molėtų observatorijos Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje 22-ąjį kartą vyks pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė. Pavasarinė gamta į didžiausią pavasario šventę, mūsų protėviams buvusią tikraisiais Naujaisiais metais, sukvies gausų būrį svečių.
Jorė prasidės talka: bus atnaujinti ir papuošti Jorės šventės vartai, Senovinės dangaus šviesulių stebyklos stulpai, Perkūno šventovė. Po talkos visi norintys galės išsikaitinti apeiginėje kaimo pirtyje.
Etnografinėje sodyboje abi šventės dienas kurs amatininkai. Galima bus ne tik įsigyti, bet ir pačiam pasigaminti baltišką žiedą, segę, apyrankę ar kitą žalvarinį papuošalą.
Pavakary bus mokoma senovinių tautinių žaidimų, dainų, sutartinių, o vakare prie šventinio laužo - padainuoti ir pašokti. Apie vidurnaktį, šviečiant priešpilniui Mėnuliui, šventės dalyviai išsiruoš į naktinį žygį su deglais į Želvų ežero iškyšulyje stūksantį Kulionių piliakalnį, kuriame, pasak padavimų, apie vidurnaktį pasirodo pilies valdovo vėlė.
Sekmadienį iš pat ryto šalia Etnografinės sodybos esančioje Perkūno šventovėje bus užkaistas didelis apeiginis katilas, kuriame šventinį viralą virs Molėtų Romuvos nariai. Vėliau senovinėje dangaus šviesulių stebykloje prasidės šventinės apeigos. Šventės dalyviai, nešini vėliavomis, skambant grupės „Kūlgrinda“ giesmėms, žygiuos į Kulionių piliakalnį pagerbti Lietuvą kūrusių ir gynusių karžygių atminimo. Čia prie seniausios piliakalnio pušies vyks įšventimo į romuvius apeiga.
Primindami protėvių kovas už laisvę, kalavijus ant piliakalnio sukryžiuos karo vado Žalčiaus vadovaujami gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ karžygiai.
Dangaus šviesulių stebykloje įkūrus ugnies aukurą bus aukojama didiesiems dievams, ragaujama apeiginė duona, kurią jau treti metai šiai šventei kepa uteniškis Domantas Žilėnas.
Vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje įrengtoje Perkūno šventovėje prie visą šventę kunkuliavusio apeiginio katilo bus palabinta svarbiausia baltų dievybė - Perkūnas. Jam skirtus iš įvairių baltų žemių atvežtus akmenis tardami linkėjimus šventės dalyviai padės prie šventovės viduj rymančio Rymio.
Vaikai ir suaugę rungsis ridendami atsivežtus margintus kiaušinius - joručius, sūpuosis Jorės sūpuoklėmis, ragaus ant didžiulės lauko keptuvės pačirškintą kiaušinienę. Savo gamybos gira tradiciškai vaišins kaunietis Algimantas Sabaliauskas, o Žaliųjų klubas „Gojus“ parūpins šviežios beržų sulos.
ELTA
