Ką reikia žinoti apie Sirijos karą: Amerika prieš Rusiją

Pasikeitus Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos taktikai dėl smūgių Sirijai, karo grėsmė niekur neišnyko – ji tik buvo išstumta iš šio derybų etapo, rašo JAV analitinis centras „Stratfor“ savo komentare.:::

Minimalistiniai prezidento (B. Obamos – red. past.) pareiškimai yra pagrįsti, tačiau dėl jų kyla rimtų debatų. Nėra jokių šansų, kad bus suduotas smūgis cheminių ginklų atsargoms. Atakos, jeigu jos įvyks, bus nukreiptos prieš vadavietes, kontrolės ir politinius taikinius. B. Obama turi iš ko rinktis ir sulauks spaudimo, kad ir ką bepasirinktų. Niekam nėra užkirstas kelias, nepaisant pareiškimų ir retorikos Vašingtone, Londone, Paryžiuje ar Maskvoje.

Atminkite, jog dabar visi vieši pareiškimai slepia tikruosius planus ir ketinimus. Jais siekiama suformuoti tam tikrą informacinį foną. Galite juos skaityti, bet nesistenkite įžvelgti juose kažko daugiau už taktiką.

Sirijos klausimas virto Jungtinių Valstijų ir Rusijos priešprieša. Rusijos tikslas laikomas tolygiu Jungtinių Valstijų tikslui. Ji laimės, jeigu bus regima kaip Jungtinių Valstijų protagonistė. Jei pasirodys, kad Vašingtonas susilaikė nuo atakos dėl Rusijos manevrų, Maskvos svarba dramatiškai išaugs. Tai itin bus aktualu Rusijos periferijai, kur smarkiai abejojama Amerikos galiomis ir būgštaujama dėl Rusijos galios.

Tai nebus tik išorė. Jei Jungtinės Valstijos po visko, kas buvo pasakyta, pasiduos Rusijos planui, toks žingsnis nebus laikomas diplomatijos triumfu – jis tik parodys, kad Amerikai trūksta ryžto imtis veiksmų.

Po Rusijos gudrybės dėl ginklų kontrolės sekė puikus žingsnis atsisakyti smūgių galimybės. B. Obamos kalba rugsėjo 10-osios vakarą buvo skirta JAV visuomenei ir susiskaldžiusiems B. Obamos šalininkams – kai kurie iš jų nepritaria kariniams smūgiams, o kai kurie – ypatinga auditorija - jų reikalauja.

Jis negali leisti, kad Sirija taptų jo prezidentavimo akcentu, ir turi saugotis, kad rusai nepaspęstų jam pinklių. Jis nėra tikras, kaip šios pinklės gali atrodyti, ir tai jį erzina. Galiausiai jis laimėjo laiko, pasinaudodamas dabartine amerikiečių antipatija kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose. Tačiau jis žino, kad šios savaitės priešiškumas karui kitą savaitę gali virsti panieka dėl silpnumo. B. Obama yra iškilus politikas ir supranta, kad yra atsidūręs klampynėje.

Rusai dabar pradėjo diplomatinį puolimą, kuris tiek Persijos įlankos arabams, nepritariantiems Basharui al Assadui, tiek Iranui, palaikančiam Sirijos lyderį, perša mintį, kad sprendimas priklauso nuo jų. Jiems tereikia paprašyti amerikiečių, kad jie atsisakytų planų smogti Sirijai. Pagrindinė mintis ta, kad Rusija išspręs cheminių ginklų problemą ir, netiesiogiai, bendradarbiaus su jais derantis dėl susitarimo.

B. Obamos kalba rugsėjo 10-ąją pasirodė tarsi nenoras susiremti su rusais ar B. al Assadu. Rusai tikisi, kad tai pakankamai sunervins B. al Assado oponentus, kad šie pasitelktų rusus kaip savo tarpininkus. Jeigu šios pastangos nepavyks, rusai nieko nepraras. Jie gali sakyti, kad elgėsi kaip valstybininkai. Jeigu pavyks, jie iš tikrųjų gali pakeisti regioninį įtakos balansą.

Rusijos pozicijos silpnybė ta, kad ji neturi realaus svorio. Amerikos karinius veiksmus stabdo tik vidaus politika. Jei Jungtinės Valstijos nuspręs smogti Sirijai, Rusija nieko negalės padaryti ir bus priversta atrodyti silpna. Taigi jos planai atsisuks prieš ją pačią.

Visi ženklai rodo, kad Jungtinėse Valstijose dominuoja vidaus ginčai priimant sprendimus. Vis dėlto jei Rusijos pasiūlymas suveiks, B. Obama bus priverstas apgalvoti pasekmes ir greičiausiai ims veikti. Arabai turi tokių įtarimų ir dėl to padrąsins rusus, tikėdamiesi, kad JAV imsis veiksmų.

B. Obama svarsto ir tai, kad ši painiava bet kuriuo kažkaip išsispręs. Tačiau rusai nenorės, kad taip įvyktų. Jie nenori, kad B. Obama nutrūktų nuo jų kabliuko, ir jie mano, kad Amerikos prezidentas nesiims veiksmų. Tokiame fone jie gali pasirodyti tarsi atkeršiję Jungtinėms Valstijoms – jie bus lygūs pagal galią, bet pranašesni pagal gudrumą ir diplomatiją.

Tai žaidimas, kurį reikia stebėti. Jis dar nesibaigia ir rutuliojasi toliau.

delfi.lt