Pasaulis mini ketvirtį amžiaus nuo Černobylio tragedijos

Ankstų 1986-ųjų balandžio 26-osios rytą sprogo Černobylio branduolinės jėgainės reaktorius, praneša „Panorama“.:::Černobylio katastrofa paliko milžinišką užterštą zoną, kurioje nežinia kada bus saugu gyventi žmonėms ne tik Ukrainoje, bet ir Baltarusijoje. Minimą tragišką sukaktį dar labiau temdo nerimas dėl katastrofos Japonijos branduolinėje elektrinėje padarinių. Prieš 25-erius metus ankstyvą rytą Černobylio elektrinės darbuotojai atliko ketvirtojo reaktoriaus bandymus, kai nugriaudėjo sprogimas. Aplink raektorių vaizdas iš karto priminė apokalipsę, tuo metu visai netoli gyvenę žmonės, nors ir elektrinės darbuotojų mieste Pripetėje, nieko neįtarė, sovietų valdžia tylėjo tris dienas, kol galop Švedija ėmė skambinti pavojaus varpais, užfiksavusi neįprastai didelę radiaciją. Bet net ir tuomet valdžia menkino katastrofą.  

„Kai mes paklausėme, kas nutiko, nes matėme, kad neliko reaktoriaus viršūnės, mums atsakė – reaktorius sveikas, veikia, galite dirbti, neva buvo leidžiamas garas“, – prisimena buvęs Černobylio elektrinės 3-ojo reaktoriaus inžinierius Mykola Isajevas. Pusė milijono vadinamųjų likviduotojų valdžia siuntė valyti elektrinės nuolaužų, vėliau statyti apsauginio gaubto. Dešimt dienų po katastrofos pilotai atliko keturis tūkstančius skrydžių, kad išpiltų tonas švino, smėlio, molio ant sugriauto reaktoriaus. Jų gautos radiacijos dozės galėjo būti mirtinos, o apsisaugojimo priemonės buvo apverktinos – pasikeisti uniformą ir išsimaudyti vonioje. „Net specialiosioms pajėgoms trūko dozimetrų, o turimi rodė tokį radiacijos lygį, koks neturėjo nieko bendra su realybe“, – prisimena buvęs likviduotojas, inžinierius fizikas Valentinas Vinnikas. Černobylio įvykių liudininkai kaltina ne tik valdžią, bet ir tarptautines organizacijas, kad jos menkina Černobylio katastrofos aukų ir nukentėjusiųjų skaičių.
 
„Trys šimtai tūkstančių ukrainiečių dalyvavo valant elektrinę, iš jų pusė dabar gyvi. Panaši padėtis ir buvusiame mūsų skyriuje. Iš trijų šimtų darbuotojų išlikę pusantro šimto, daugiausia moterys. Iki šiol išgyvenusius vyrus galime suskaičiuoti vienos rankos pirštais“, – teigia M. Isajevas. Kai kurie ekspertai taip pat kartoja, kad Černobylio katastrofos netiesioginiai padariniai, pavyzdžiui, psichologionė trauma esą gerokai viršija tiesioginius. Su tuo kategoriškai nesutinka žmonės, kuriems savo kailiu juos teko patirti.
„Yra atlikti tyrimai, kaip tėvų gauta radiacijos dozė paveikė vaikų sveikatą. Viename Maskvos rajonų gyvena 197 tokie vaikai. Beveik visų silpna imuninė sistema, kai kurie rimtai serga, netgi yra invalidai“, – aiškina V. Vinnikas. Ir po katastrofos elektrinė toliau gamino elektros energiją, jos antrasis reaktorius išjungtas po gaisro 91-aisisi, pirmasis uždarytas 97-aisisi, o trečiasis dirbo iki pat 2000-ųjų gruodžio.
 
LTV naujienų tarnyba