Pekinas perspėja, kad Olimpinių žaidynių metu gali būti didelė oro tarša

Pekinas pirmadienį perspėjo, kad Žiemos olimpinių žaidynių metu tikėtina didelė oro tarša, tačiau nurodė, kad yra parengti reagavimo planai kritiniams atvejams, siekiant užtikrinti, kad smogas netrikdytų žaidynių.

2015 metais gavusi teisę rengti Žiemos olimpines žaidynes Kinijos sostinė paskelbė „karą taršai“ – uždarė dešimtis anglis deginančių elektrinių ir kitur iškėlė sunkiąją pramonę, kad atsikratytų vieno labiausiai užterštų pasaulio miestų statuso.

Tačiau oro kokybė vis dar gerokai žemesnė už Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) standartus, nepaisant pastaraisiais metais smarkiai pagerėjusių rezultatų, rodo šį mėnesį paskelbti duomenys.

„Pekino žiemos olimpinės ir parolimpinės žaidynės sutampa su žiemos pabaiga ir pavasario pradžia Šiaurės Kinijoje, kai oro sąlygos yra itin nepalankios, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Kinijos aplinkos ministerijos atstovas Liu Youbinas. – Tuo metu, kai bus numatoma didelė tarša, visose vietovėse bus aktyvuojami kritinių atvejų reagavimo planai“.

Tai reiškia, kad bus mažinama gamyba taršiose įmonėse, turinčiose santykinai nedidelį ekonominį poveikį, Pekino ir Džangdziakou miestuose, sakė Liu.

Pastaraisiais metais Pekino ore itin smulkių PM2,5 dalelių, dėl kurių padaugėjo plaučių vėžio, infarktų ir neišnešiotų kūdikių, koncentracija pernai sumažėjo iki 33 mikrogramų kubiniame metre. 

Pekino aplinkosaugos biuro duomenimis, šis skaičius tapo trečdaliu mažesnis nei 2013 metais, kai sostinėje oro kokybė buvo prasčiausia pasaulyje.

Tačiau jis vis tiek šešis kartus viršija PSO rekomenduojamus penkis mikrogramus kubiniame metre.

Pirmadienį Pekino oro kokybės rodmuo pasiekė 218 pagal Šveicarijos technologijų bendrovės IQAir indeksą, todėl jis laikomas „labai nesveika“ teritorija.

Bandant išvalyti smogo temdomą dangų, plieno gamykloms visame mieste rugpjūčio mėnesį buvo liepta perpus sumažinti gamybą, o 25 mln. namų ūkių šiaurinėje Kinijos dalyje artėjant žaidynėms anglinis šildymas buvo pakeistas į dujinį arba elektrinį.

Kinija tikisi pasinaudoti Žiemos olimpinėmis žaidynėmis, kad pademonstruotų savo žaliąsias pastangas, ir pastatė dešimtis vėjo ir saulės energijos jėgainių, kurios tieks energiją pasauliniam sporto renginiui.

Tačiau beveik 60 proc. Kinijos ekonomikos energiją gauna iš anglių elektrinių, o šalyje išaugo iškastinio kuro importas ir kasyba, siekiant kovoti su energijos trūkumu, kuris sutrikdė gamyklų veiklą.

IQAir duomenimis, 2020 metais Kinijoje buvo 42 iš 100 labiausiai užterštų miestų, tačiau Pekino tarp jų nebuvo.

ELTA/AFP