Prie naujos Europos sutarties neprisijungs tik britai ir čekai
Briuselyje į neformalią Europos Vadovų Tarybą susirinkę ES valstybių lyderiai pritarė Ekonominio stabilumo ir finansinės drausmės sutarčiai.:::Prie naujos sutarties ketina prisijungti visos Bendrijos šalys, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją. Tačiau ES lyderiai tvirtina, kad tikslas pasiektas – naują sutartį pasirašo visos 17 euro zonos narių, kurių biudžetų kontrolei iš esmės ir buvo sukurtas dokumentas.Europa skilo dar kartą – daug dėmesio sulaukusį finansų kontrolę įtvirtinantį dokumentą pasirašė ne, kaip planuota, 26 Bendrijos narės, o 25. Šį kartą dėmesio centre atsidūrė Čekijos premjeras, pareiškęs, kad vyriausybė sutarties pasirašyti negali dėl sudėtingų konstitucinių procedūrų. Čekijos prezidentas euroskeptikas Vaclavas Klausas nepritaria finansų drausmę sugriežtinančiai sutarčiai, todėl nesuteikė įgaliojimų vyriausybei pasirašyti dokumentą.
Europos lyderių susitikime Čekijos premjeras pareiškė, kad iki kovo mėnesio, kai Europos lyderiai susirinks dar kartą tam, kad sudėtų parašus, nespės išspręsti vidinių problemų. Tačiau Europos Sąjungos lyderiai rodo vienybę ir tikina, kad jų tikslas pasiektas – naują sutartį pasirašo visos 17 euro zonos narių, kurių biudžetų kontrolei iš esmės ir buvo sukurtas dokumentas.
„Manau, kad ši sutartis išlaiko Europos Sąjungos vienybę, turint omenyje, kad tos valstybės, kurios turi bendrą valiutą, nuo šiol galės kartu spręsti problemas, kylančias dėl euro“, – sakė Europos Sąjungos Tarybos prezidentas Hermanas van Rompuy. Finansų drausmę reguliuojanti sutartis įsigalios ją ratifikavus mažiausiai 11 euro zonos narių, tad iš esmės Čekijos atsisakymas prisidėti prie dokumento nieko nekeičia – Čekija dar neturi euro, tačiau yra įsipareigojusi jį įsivesti.
Pagrindinės dokumento nuostatos kontroliuoja valstybių išlaidas ir reikalauja, kad biudžeto deficitas neviršytų 3 procentų BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP. ES viršūnių taryboje dalyvaujanti Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog Lietuva prisijungs prie šios sutarties, nes tai naudinga šalies ekonomikai ir padės išvengti finansinio populizmo bei neatsakingos ekonominės politikos.
Tokią Lietuvos poziciją patvirtino Vyriausybė bei Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetai. „Lietuva jau vykdo griežtos finansinės drausmės priemones. Prisijungdami prie sutarties mes tai dar kartą užtvirtinsime ir kartu užkirsime kelią neatsakingiems sprendimams ir finansiniam populizmui. Kad ir kokia politinė jėga būtų valdžioje, ji su valstybės finansais privalės elgtis atsakingai“, – teigia šalies vadovė.
Kai kurias finansinės drausmės sutarties technines nuostatas Lietuva įgyvendins tik įsivedusi eurą ir tapusi visateise Ekonominės ir pinigų sąjungos nare. Prezidentės teigimu, įgyvendinusios sutarties nuostatas, Europos šalys išvengs nemokumo problemų ateityje. Pasak Lietuvos vadovės, tai rimtas signalas tarptautinėms finansų rinkoms, kad Europos Sąjunga imasi būtinų priemonių stabilumui užtikrinti.
Finansinių sunkumų užkluptos euro zonos narės galės lengviau pasiskolinti rinkose. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad vien tik taupymo ir griežtos fiskalinės drausmės nepakanka krizei įveikti, todėl Europos Vadovų Taryboje aptartos ir priemonės ekonominiam augimui paskatinti. ES valstybių ir vyriausybių vadovai prioritetinėmis sritimis įvardijo verslo aplinkos gerinimą, finansinę paramą smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, vieningą rinką, įskaitant ES vidaus energetikos rinkai sukurti būtinas jungtis, ir užimtumo, ypač jaunimo, skatinimą.
ES šalys narės įsipareigojo pagal savo nacionalinių reformų programas parengti kovos su nedarbu veiksmų planą.
LTV Naujienų tarnyba
