Seimo statistika: vidutiniškai 7,1 teisės akto per posėdį, daugiausiai priimtų įstatymų inicijavo Vyriausybė

Šios kadencijos Seimas priima vidutiniškai 7,1 teisės akto per posėdį – tai antras rodiklis pagal produktyvumą, lyginant visas Seimo kadencijas šiuo aspektu. Daugiausiai priimtų įstatymų inicijavo Vyriausybė – 67,39 proc. (praėjusią kadenciją – 63,08 proc.).

Tokią išvadą padarė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius, apibendrinęs Seimo veiklos tendencijas teisėkūros srityje.

Pats produktyviausias yra 2016–2020 m. kadencijos Seimas: vieno posėdžio metu priėmė vidutiniškai 7,3 teisės akto. 1992–1996 m. kadencijos Seimo produktyvumas – mažiausias: priimta vidutiniškai 2 teisės aktai per posėdį.

Lyginant visų Seimų (1992–2024 m. laikotarpio kadencijų) veiklą teisėkūros srityje pažymima, kad dažniausiai posėdžiavo 1992–1996 m. kadencijos Seimas, per keturias sesijas rinkęsis į 299 posėdžius.

2020–2024 m. kadencijos Seimas (I–IV sesijos) priėmė 1 467 teisės aktus, t. y. 89 teisės aktais mažiau nei 2016–2020 m. kadencijos atitinkamu laikotarpiu.

Šioje Seimo kadencijoje, kaip ir praėjusioje, 2016–2020 m., daugiausiai teisės aktų projektų užregistravo Seimo nariai, atitinkamai 1 114 ir 1 569 projektus.

2020–2024 m. kadencijoje Seimo narių užregistruotų ir priimtų teisės aktų projektų santykis sudaro 47,40 proc., ir tai yra beveik 8 proc. mažesnis rodiklis nei 2016–2020 m. kadencijos, kai Seimo narių užregistruotų ir priimtų teisės aktų projektų skaičiaus santykis sudarė 55,26 proc. „Taigi, pagal šį kriterijų šioje kadencijoje Seimo narių indėlis teisėkūros procese gerokai sumažėjo“, – konstatuojama tyrime.

Šios Seimo kadencijos metu registruoti 1 894 teisės aktų projektai, priimti 1 172 projektai. Kaip nurodoma tyrime, šios kadencijos Seimo teisės aktų projektų realizavimo efektyvumas yra vienas iš mažiausių, palyginti su buvusiomis Seimo kadencijomis, ir sudaro 61,9 proc. 2016– 2020 m. kadenciją šis rodiklis buvo 67,6 proc.

Didžiausias teisės aktų projektų realizavimo efektyvumas – 1996–2000 m. kadencijos Seime, t. y. 77,1 proc.

2020–2024 m. kadencijoje daugiausiai priimtų įstatymų inicijavo Vyriausybė – 67,39 proc. (praėjusią kadenciją – 63,08 proc.), Seimo nariai inicijavo 29,76 proc. visų priimtų įstatymų (praėjusią kadenciją – 28,96 proc.). Tiek 2020–2024 m. kadencijoje, tiek 2016– 2020 m. kadencijoje įstatymų leidybos procese akivaizdžiai dominuoja Vyriausybė, o šią kadenciją Vyriausybės indėlis yra didesnis, palyginti su praėjusios kadencijos Vyriausybės indėliu.

2020–2024 m. kadenciją, palyginti su praėjusia, beveik per pusę sumažėjo prezidento užregistruotų ir iš jų priimtų teisės aktų projektų – nuo 94,74 proc. iki 55,96 proc.

„Šią kadenciją itin sumažėjo Respublikos Prezidento inicijuotų ir priimtų įstatymų lyginamoji dalis – ji sudaro 1,28 proc. (priimta 13 įstatymų), o praėjusios kadencijos atitinkamu laikotarpiu indėlis buvo didesnis – 3,98 proc. priimtų įstatymų (40 įstatymų)“, – teigiama Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atliktame tyrime.

Nedaug priimama originalių ir naujos redakcijos įstatymų

Kaip parodė tyrimas, mažėja priimamų originalių ir naujos redakcijos įstatymų.

Šios kadencijos keturių sesijų metu priimti originalūs įstatymai sudaro 2,85 proc. visų priimtų įstatymų, naujos redakcijos įstatymai sudaro 3,44 proc. visų priimtų įstatymų. Tokie rodikliai nelabai skiriasi nuo praėjusios kadencijos, kai originalūs įstatymai sudarė 2,69 proc. visų priimtų įstatymų, o naujos redakcijos įstatymai – 5,17 proc. visų priimtų įstatymų.

Sumažėjo skubos ir ypatingos skubos tvarka priimtų teisės aktų. Anot tyrimo, akivaizdžiai sumažėjo skubos ir ypatingos skubos tvarka priimtų teisės aktų dalis nuo visų priimtų teisės aktų: 2020–2024 m. kadencijos I–IV sesijų metu iš viso buvo priimti 1 378 teisės aktai, o skubos ir ypatingos skubos tvarka priimti teisės aktai sudarė tik 15,97 proc. (220 teisės aktų) nuo visų priimtų teisės aktų. 2016–2020 m. kadencijos metu tokia tvarka taikyta priimant 445 teisės aktus (iš viso priimti 1 467 teisės aktai), t. y. 30,33 proc.

Vyriausybė, anot tyrimo, inicijavo kur kas didesnį skaičių įstatymų, priimtų ypatingos skubos tvarka nei Seimas – atitinkamai 16 (84,21 proc.) ir 3 (15,79 proc.).

Vertinant visų aštuonių Seimo kadencijų rodiklius, konstatuojama, kad itin sumažėjo ypatingos skubos tvarkos taikymas priimant įstatymus (kartu su ratifikaciniais įstatymais).

„Tokia tvarka priimtų įstatymų skaičius procentais, palyginti su visų priimtų įstatymų skaičiumi, 2020–2024 m. kadencijoje sudaro tik 1,9 proc.“, – nurodoma tyrime.

Daugiausiai tokia tvarka priimtų įstatymų buvo 2008–2012 m. Seimo kadencijoje – 61,2 proc.

ELTA