
„Tautiniai kostiumai – Visagino tautinės bendruomenės. II etapas“
Tęsiame straipsnių ciklo, parengto „Visagino personalinių kompiuterių vartotojų bendrijos“ vykdant pro- jektą „Tautiniai kostiumai – Visagino tautinės bendruomenės. II etapas“, publikavimą.
Tautinės bendruomenės – Lietuvos kultūroje ir istorijoje
Lietuva – šalis, kurioje šimtmečius greta gyvena įvairių tautų žmonės, prisidėję prie kultūrinio paveldo kūrimo ir jo išsaugojimo. Šiame krašte jau daugelį amžių gyvena įvairių tautybių žmonės, kurie prisidėjo prie unikalios šalies kultūrinės mozaikos kūrimo. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 154 skirtingų tautybių gyventojų, o daugiatautė atmosfera ypač ryški Visagine – mieste, kuriame gyvena 42 skirtingų tautybių atstovai.
Lietuvoje tautinės mažumos ilgą laiką buvo ir tebėra reikšminga visuomenės dalis. Pirmieji svetimtaučiai apsigyveno XIII–XIV a., o kiti atvyko XVII–XX a. Gausesnės bendruomenės, kurių kilmės šalys ribojasi su Lietuva, – tai lenkai (6,53%), baltarusiai, latviai bei nuo seno Lietuvoje gyvenantys rusai, žydai, totoriai, karaimai ir kitos tautinės grupės. Pagal 2021 m. duomenis, Lietuvoje gyvena didžiausios tautinės mažumos – lenkai (6,53%), rusai (5,02%), baltarusiai (1%), ukrainiečiai (0,5%) ir kitos tautybės (0,6%).
Kiekviena tautinė mažuma Lietuvoje turi savo istoriją, kultūrą, kalbą bei papročius, kurie praturtina Lietuvos visuomenę. Jų kalba, apeigos ir papročiai padeda bendruomenėms išlaikyti savitą tapatybę ir prisidėti prie kultūrinės įvairovės. Tačiau norint išlaikyti šias vertybes, reikalinga ne tik pačių bendruomenių, bet ir valstybės parama. Lietuvoje tautinėms mažumoms suteiktos plačios teisės ir laisvės – jos turi galimybę vartoti gimtąją kalbą, kurti švietimo įstaigas, organizacijas, išsaugoti kultūrinį paveldą bei palaikyti ryšius su savo kilmės šalimis.
Lietuvoje kiekvienas regionas turi savitą charakterį ir ypatingus bruožus, kurie priklauso nuo tautų santykio tame krašte. Daugiatautė aplinka ne tik suteikia vietovėms unikalumo, bet ir skatina tarpusavio supratimą bei bendravimą. Skirtingų regionų gyventojai didžiuojasi daugiakultūrė aplinka, kurioje egzistuoja įvairios religinės bendruomenės, gausu istorinių ir kultūrinių objektų. Daugelis vietinių gyventojų laisvai kalba keliomis pagrindinėmis kalbomis, o tai tampa ne trūkumu, o privalumu.
Tautinių mažumų bendruomenės Lietuvoje turi ir religinį savitumą. 2020 m. duomenimis, Lietuvoje buvo įregistruotos 37 religinės bendruomenės ir bendrijos, o devynios religijos pripažintos tradicinėmis. Didžiausia yra Romos katalikų bendruomenė, kurią sudaro ne tik lietuviai, bet ir lenkai, nemaža dalis baltarusių, ukrainiečių bei kitų tautybių atstovai. Kitos religinės bendruomenės yra pasiskirsčiusios įvairiuose regionuose: evangelikai liuteronai daugiausiai gyvena Tauragės ir Klaipėdos apskrityse, evangelikai reformatai – Panevėžyje, stačiatikiai – Vilniaus ir Klaipėdos regionuose.
Įdomi yra žydų bendruomenės istorija Lietuvoje, kurioje jie žinomi kaip litvakai. Žydai čia pradėjo įsikurti dar XIV a. ir tapo išskirtine bendruomene, garsėjančia turtinga kultūra ir išsaugota tapatybe. Rusų bendruomenės istorija siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, kai į šias žemes atsikėlė Rytų slavų bendruomenės.
Totoriai Lietuvoje yra kilę iš tiurkų ir mongolų genčių ir įsikūrė čia XIV a., kai atvyko iš Aukso Ordos ir Krymo. Totoriai prisidėjo prie LDK ir dažnai tarnavo kaip sąjungininkai, o jų bendruomenės šimtmečius gyvuoja Keturiasdešimties Totorių kaime prie Vilniaus ir Raižių kaime netoli Alytaus. Karaimai Lietuvoje gyvena nuo 1397 m., kuomet, pagal tradiciją, juos į šalį pakvietė Vytautas Didysis, ir jie buvo apgyvendinti Trakuose.
Daugiatautė Lietuvos visuomenė ir šiandien lieka svarbia šalies tapatybės dalimi. Tautinės mažumos praturtina visuomenę savo papročiais, gyvenimo būdu ir kultūra.
Straipsnius galima skaityti laikraštyje „VIS INFO“, svetainėje NEWS.TTS.LT ir socialiniame tinkle „Meta“.
Nuorodos į publikacijas lietuvių kalba:
Visagino armėnų bendruomenės tautinis kostiumas
Visagino rusų bendruomenės tautinis kostiumas
Visagino totorių bendruomenės tautiniai kostiumai: tradicijos ir meistriškumo paslaptys
Nuorodos į publikacijas rusų kalba:
Национальный костюм армянской общины Висагинаса
Национальный костюм русской общины Висагинаса
Национальный костюм татарской общины Висагинаса: Традиции и секреты мастерства
Sukurtą pagal Projektą „Tautiniai kostiumai – Visagino tautinių bendruo- menių (II etapas)“, kuris dalinai finan- suoja Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.